Citata: |
Paliko įspūdį istorija su Aleksandru Gudaičiu-Guzevičiumi. Jis turėjo atnešti knygą apie Vincą Mickevičių-Kapsuką, ir jau žinojau, kad man teks ją redaguoti. Turėdama laisvą dieną, nuėjau į biblioteką susipažinti su knygos herojumi. Pasiėmiau Kapsuko raštus, perskaičiau kelis prisiminimų skyrius. Kitą dieną, kaip ir buvo žadėta, redakcijos vedėjas Stasys Sabonis atneša ir pakloja man rankraštį. „Prašom, jūsų darbas.“ Pradėjau skaityti ir nustebau, kad žinau, kas bus toliau, kitame sakinyje. Iš kur žinau? Staiga prisiminiau, kad vakar tai skaičiau. Bėgu į biblioteką, pasiimu, lyginu: žodis į žodį nurašyta, tik kur Kapsukas rašo „aš“ ir esamuoju laiku, gerbiamas autorius rašo „jis“ ir būtuoju laiku („aš žengiu“ – „jis žengė“). Suglumau. Pavarčiau, įsitikinau, kad visas skyrius toks. Einu pas redakcijos vedėją. Labai nustebo: leidykloj dar nebuvo tokio įvykio. Einame pas vyriausiąjį redaktorių Alfonsą Maldonį su knyga ir rankraščiu. Dabar jau S. Sabonis dėsto, aš linksiu, o A. Maldonio išplėstos akys įsmeigtos į mus. Panoro įsitikinti. Aš skaitau knygą, jis žiūri į rankraštį. Dabar jau trise einame pas direktorių J. Čekį ir pakartojam tą pačią procedūrą. Tada valdžia tarėsi tarpusavy – juk A. Gudaitis-Guzevičius ne bet kas, o buvęs leidyklos direktorius, aukštas pareigūnas, ir dar kokio charakterio! Visi jautė nepatogumą ir baimę. Nutarė, kad atiduoti vienintelį rankraščio egzempliorių būtų neatsargu. Gali pakišti kitą ir pasakyti, kad ne taip buvo. Išdalijo po pluoštelį mašininkėms, ir visos rašė, atidėjusios kitus darbus. Nežinau, kuris skambino A. Gudaičiui-Guzevičiui, J. Čekys ar A. Maldonis, tik S. Sabonis atėjęs pasakojo, kokia buvo reakcija. Sušukęs nesavu balsu: „Kokiam piemeniui jūs davėt redaguoti?!“ Kitą dieną pasiėmė rankraštį iš leidyklos, ramiai pasakė, kad įvyko nesusipratimas, kad jis įteikęs tik surinktą medžiagą. Po poros savaičių atnešė perdirbtus skyrius. Redagavau, kaip mokėjau, su viskuo sutiko, maloniai šnekėjo ir atminimui padovanojo parkerį. Matyt, ir knygą užrašė („Spalio komisaras“, 1967), bet neturiu, į namus tokių nesinešdavau... |
Žr. "Užburto žodžio beieškant"
Taip jau lemta, kad tas rusiškai revoliucingai skambėjęs žodis persikėlė į Lietuvos kasdienybę ir šiais laikais. Vienas toks veikėjas V.Radžvilas paskelbė net ilgą ir įtartinais klausimais užpildytą straipsnį apie vieną dabartinių komisarų pavyzdį. Kai kas man atrodo pritempta (todėl ir ieškojau termino "komisaras" apibrėžimo), kai kurie palyginimai ne tokie jau ir neįtikimi.
Vytautas Radžvilas. Apyaušrio dalia ar patekanti putinizmo saulė?
Gąsdinti moka daug kas, ne vienas Radžvilas.
AtsakytiPanaikintiPopuliarus klausimas, neišvengiamai visada užduodamas gąsdintojams: "O tai ką siūlai?"
Populiarus atsakymas: "Aš ne siūlytojas, aš- tik analitikas (arba- teoretikas)".
Radžvilas man nepasufleruoja atsakymo į mane kankinantį klausimą "Už kurį man dabar reiks balsuot?".
Mėgstantiems gąsdinimus- galiu irgi parekomenduot straipsniuką:
http://homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/metabolizmas/Jodavimo_klystkelis
Tik perspėju:
1. Apie Grybauskaitę ten nerasite nieko. Nebent ITIN kruopščiai sugebėtumėt ieškot...
2. Jeigu esate žmonės, tikrai rimtai ir smarkiai užsiciklinę dėl savo sveikatos- gal geriau nežiūrėkite ten. Nes, jeigu tikėsite viskuo, bus nesveikas poveikis organizmui. Mažiau žinai- ramiau gyveni.
3. Straipsnis žiauriai nuobodus, suprasti, kas ten dėstoma- normaliam žmogui neįmanoma. (Nebent esi medikas arba gydymosi maniakas). Aš nebandžiau gilintis, tik perbėgau akimis teiginius, tokiu būdu "įveikiau". O kruopštaus skaitymo stilių kultivuojantiems žmonėms- įveikti bus sunku, nepatartina bandyt.
Ir dar ten radau labai vertingą informaciją, įrodančią, kad prausti yra nesveika. O ypač nesveika- praustis su muilu.
AtsakytiPanaikinti(Visada nujaučiau. Nuo pat pirmų gyvenimo dienų nemėgau būti muilinamas..)
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/ka_mes_vartojame/Apie_muilo_negerumus
Nematau jokių gąsdinimų Radžvilo straipsnyje. Tik normaliai išaiškinta, kad kitaip ir būti negali - tik Grybauskaitė tinka būti prezidente.
AtsakytiPanaikintiĮrodymai:
1. Radžvilas pavyzdžiais parodo, kad kokie bebūtų prezidentai demokratais, mūsų rytietiška liaudis vis tiek ilgisi autokrato ir galų gale po įvairių bandymų jį išsirenka. Taip padarė baltarusiai, paskui rusai, o mums sunkiau, kadangi dar neturim tinkamo kandidato. Grybauskaitė yra tik panašiausiai įsivaizduojama, bet ne tokia, kokios tikrai norėtųsi visai liaudžiai.
2 Visi kiti Radžvilo įrodymai yra nesąmonės:
a) Deus ex machina principas veikė absoliučiai visais atvejais - ir kai Gelbėtojas AMB gelbėjo, ir kai Gelbėtojas iš Amerikos atėjo, ir kai Gelbėtojas, žadėjęs įvesti Tvarką ir Teisingumą, atėjo. Nematau nei liaudies elgesyje, nei nematomosiose rankose jokio elgesio skirtumo. Kodėl putinišką scenarijų ponas Radžvilas įžiūri tik dabar?
b) Radžvilas demaskuoja Grybauskaitę, kad esą jos nepriklausomumas yra apgavystė, o už jos turi būti nematoma ranka. Kodėl tas pats ponas Radžvilas neišaiškino šios abėcėlės Adamakaus rinkimų metu? Ar tada dar negaliojo ta abėcėlė? O kaip tik Grybauskaitė gali būti sąlyginai nepriklausoma kaip žmogus, gebantis daug pasiekti, susitarti kalba, o ne Lietuvoje įprastomis korupcijos priemonėmis. Briuselio pažintys duoda daugiau dividentų negu kokio buvusio prezidento pažintys Kremliuje ar Vašingtone.
c) Radžvilas aiškina, kad Grybauskaitė ryžtingumą parodė vieną kartą, o visa kita yra tik mitas. Ponas Radžvilas akivaizdžiai anksčiau visai nesidomėjo Grybauskaitės asmeniu, todėl nieko ir neprisimena, kad ji savo populiarumo pasiekė neišsišokdama, palengva, dirbdama, nedaug šnekėdama. Ir visiškas nusišnekėjimas iš Radžvilo pusės yra prielaida, kad Grybauskaitės dabartinį populiarumą sukurpė žiniasklaida, pristatydama ją kaip tinkamą kandidatę. Ponas Radžvilas nesidomėjo ir todėl neatkreipė dėmesio, kad Grybauskaitės populiarumas po lašelį vis didėja jau kokius dešimt metų, bet suprantama, kad anksčiau ponas Radžvilas buvo užsiėmęs kitomis temomis ir į tokią p. Grybauskaitę net nekreipė dėmesio.
d) paskutinis Radžvilo demaskavimas parodo absoliutų jo korumpuotumą. Pareikšdamas, kad Grybauskaitė nieko nenuveikė Lietuvos labui, nes nepanaudojo savo eurokomisarės įtakos, kad Lietuvai būtų leista įvesti eurą, žmogus mąsto taip standartiškai sovietiškai, kad labiau ir negalima. Europos Sąjungoje eurokomisarai vykdo savo fukcijas, o ne lobizmą savo šalių labui. Kad ponas Brazauskas nė piršto nejudino dėl infliacijos suvaldymo, tą dalyką matė net ne eurokomisarai.
Bet ne ponui Radžvilui tokius dalykus suprasti, jis moka tik sąmokslo teorijas ir apokalipsės reginius kurti.
Bet užtat gąsdinimo upelis tampa vis sraunesnis ir labiau šaltinuotas. :)
AtsakytiPanaikintiPrasideda mistinės paieškos : tai praeities (biografijos), tai konkrečios (su kuo tu?) ideologijos paieškos.
Netasistebiu, kai pas 100% technokratą vis dar ieškoma ideologijos, politiko patirties bagažo.
Dievai ir demonai II. Iliuminatai Lietuvos Prezidentūroje. :)
Atsiprašau, suklydau. Turėjau minty D.Browno "Angelus ir demonus".
AtsakytiPanaikintiVyneTu, manau, kad visos kritikos yra daug naudingesnės, nei vien garbinimai. Garbinimai kelia pasšlykštėjimą :) Jei kritika nepagrįsta, tai skaitant apima mažučiai azarto priepuoliukai ;)
AtsakytiPanaikintiFanta, o aš ten atradau, kad galima sulieknėti per 7 min.
Visus keturis Vilnies punktus palaikau.
AtsakytiPanaikintiSusijuokiau iš to Radžvilo noro turėti per Grybauskaitę "blatą".
O nepriklausomumas, tvirtas stuburas, autoritetas, žeidžia mūsuose daugelį, tiesiog biesina nemažą dalį, labiau nei koks kitas - kompromisinis, silpnas ir priklausomas kandidatas. (kažkaip ten panašiai D.Stancikas.Trys-viename.www.Bernardinai.lt).
Aš Vilnie, ne dėl pačios kritikos, sutinku, kad ji reikalinga, o dėl pasimetusių kritikų.
AtsakytiPanaikintiSilpnas kandidatas iš pradžių nebiesina, nes visi tikisi po to jį paveikinėti. Bet pažiūrėk, kaip visus pradeda piktinti silpnas tada, kai jį paveikinėja ne jie, o tik kai kurie. Tada pradeda organizuoti pilietinį karą. Ne, silpnas pavojingiau todėl, kad visi laiko savo garbės reikalu daryti jam savo įtaką, o jei nepasiseka, tai labai siunta. Kai stipraus negali paveikti, tai nors pasiguodžia, kad ir priešininkui nepasisekė :)
AtsakytiPanaikintiKokia išvada Vilnie?
AtsakytiPanaikintiStiprus kandidatas, tokio kirpimo, kaip kartas būtų neprošal? Ar tai gali atnešti tam tikrą stabilumą, apraminti nepamatuotas ir nesveikas ambicijas, pasiekti kompromisus, susitarimus kurie leistų sparčiau judėti į tam tikrą tašką?
Radžvilas toliau pjauna Grybauskaitės šaką:
AtsakytiPanaikintihttp://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F94466
Pasigedo jos mokslinių publikacijų ekonomikos srityje. Dar daug įdomių jo paties sugalvotų prielaidų ir tų pačių prielaidų demaskavimų.
Ir žada, kad "bus daugiau".
Kalambūras: Radžvilas toliau pjauna Grybauskaitę... :D
AtsakytiPanaikintiVis lygina su Putino, o ne su Merkel, Halonnen ar Tymošenko? Galiausiai nuo Putino mažai kuo besiskiriančiais Berluskoniu ar Sarkozy?
Suprantu, kad nuo tos obels mes toli tenusiritome, todėl tam tikri procesai, politiniai tame tarpe, labai panašūs, t.y. priežastiniai ryšiai kyla iš tų pačių šaknų.
O aš suprantu, kad norint prie ko nors prikibti - visada galima rasti.
AtsakytiPanaikintiPvz., ponas R. aiškina, kad ponia G. jokia neekonomistė, nes neišspausdino mokslinių straipsnių. Aš suprantu, kad pono R. idealas yra ponia Prunskienė, kuri "Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 400 mokslinių ekonomikos darbų bei straipsnių [...] Aktualiausios išleistos knygos politine tematika:
Gintarinės ledi išpažintis. Vilnius: Politika, 1991, p. 158.
Leben für Litauen. Frankfurt/Main; Berlin; Ullstein, 1992.
Užkulisiai. Vilnius: Politika, 1992, p. 80.
Iššūkis drakonui. Kaunas: Europa, 1992, p. 112.
Išsivadavimo kaina. Vilnius: Politika, 1993, p. 192.
Laisvėjimo ir permainų metai. Vilnius: Viltis, 1995, p. 135."
Na bet tikrai labai abejoju, ar tikrai ponia Prunskienė tuo savo indėliu pasiekė ekonomikos mokslų viršūnes. Manau, kad nereiktų taip smarkiai aukštinti straipsnių svarbos. Yra išsilavinimas, o yra konkretus darbas. Tokiu būdu galima paneigti labai daugelio žmonių išsilavinimą, aiškinant, kad jokie jie ne specialistai, nes nespausdina straipsnių.
O štai R. Staselio straipsnis "Kandidato minimumas" patiko. Jame galima rasti nepatogių klausimų, taiklių pastabų, bet ne idiotiškų radžviliškų priekabių.
AtsakytiPanaikintihttp://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F94545
O šitas straipsnis net, sakyčiau, vykusiai argumentuotas:
AtsakytiPanaikintihttp://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=22007164
Sutinku.Ir kokius 20x trumpesnis nei Radžvilo, bet veik apie tą patį.
AtsakytiPanaikinti