--------
Pasidedu paskaityti, kai grįšiu po europietiškų komandiruočių, tada galėsiu atsikvėpti.
Tomas Rekys. Amerika (1)
Tomas Rekys. Amerika (2)
Tomas Rekys. Amerika (3)
Tomas Rekys. Amerika (4)
Tomas Rekys. Amerika (5)
Kazys Almenas. Ar tik apie Ameriką? Apmąstymai, perskaičius Tomo Rekio įspūdžius apie gyvenimą už Atlanto
Citata: |
Pasinaudosiu literatūrine metafora – Faustas už jaunystę velniui pardavė savo sielą, o Amerikos gyventojai už individualią judėjimo laisvę automobiliui pardavė visą savo šalį. Tai skamba gal kiek perdėtai, bet iš tiesų ne per daug. Už geidžiamą judėjimo laisvę buvo parduotas gamtovaizdis, miestų išplanavimas, darbavietės ir gyvenamosios vietos artumas, regionų individualumas, saugumas ir dar daug kitų gyvenimui darančių įtaką ir lemiančių dalykų. Niekas kitas – nei karai, nei valdžios kaita, nei sausros, nei uraganai per paskutinį šimtmetį tiek nepakeitė amerikiečių gyvensenos, kiek pakeitė automobilis. |
Taip ir supratau, Vilnie, kad liepi man perskaityt ir isreikst savo nuomone apie ta rasini. Sunku buvo man, bet T.R. perskaiciau. Dar reikiai K.A. perskaityt, kad nesikartociau. Butu idomu, zinoma, isgirsti Tavo pacios vertinima to kurinio, nes as, kaip cia pasakius, esu saliskas asmuo - t.y. turiu, greiciausiai tik geografiskai panasia patirti kaip T.R.
AtsakytiPanaikintiTai dar ir aš prisipažinsiu, kad buvo toks momentas šeštadienį, kad nieko geresnio neradau ką veikt, ir irgi perskaičiau. Truputį praleisdamas (nes tekstas ilgas ir vietomis nuobodokas), bet visą. Tik irgi dar neperskaičiau Almeno. Buvau įkišęs nosį prieš skaitydamas Rekį, mačiau, kad Almenas aiškina, kaip privalėsiu subjektyvius Rekio įspūdžius "teisingai suprast". Atidėjau tuos receptus vėlesniam pasigydymui, kai jau būsiu "užsikrėtęs neteisinga propaganda".
AtsakytiPanaikintiKadangi nelabai užsikrėčiau, tai man gydytis Almeno vaistais gal ir nebūtina. Nebent iš smalsumo paskui dar žvilgtersiu.
O Tavo atsiliepimai, Mini, mums todėl ir įdomūs, kad esi "saliskas asmuo".
Man, pvz., Vilnies vertinimas šiuo atveju beveik visai nedomina. Ar jai pasirodys lygiai taip pat, kaip man, o gal visai atvirkščiai- jokio skirtumo, abiem atvejais mes nežinosim, kuris iš mūsų arčiau teisybės, nes abu skelbtumėm tik savo "teorinius" įsivaizdavimus. O Tu gali pasakyt kažką savo. Irgi nebus "visa teisybė" (nebūna "visos teisybės"), bet bent jau "liudininko žodis".
Na, Fanta, tai as ir noriu isgirsti teorinius teksto analizes samprotavimus. Juk kaip yra Amerikoje as tai "zinau", o va kaip ta Amerika atrodo Jums Lietuvoje skaitant tokius rasinelius, tai man labai idomu.
AtsakytiPanaikintiKol kas galiu tik mandagiai atsakyti, kad pati dar neskaičiau nei T.R. nei A.K. tekstų, nes tik pasidėjau nuorodas ir išvažiavau (išskridau). Dabar tik grįžau, vos ne vos sugebėjau perskaityti jūsų blogus, ir užteks šiandien, labai nuvargau lėktuve suspausta tarp chasidų, tiek gerai, kad turėjau galimybę apžiūrinėti įvairių madų peisus iš arti. Labai gražūs, koketiški.
AtsakytiPanaikintiO kvapas..sako nesiprausia...
AtsakytiPanaikintiMano patirtis sako kitaip: jei lėktuve netoliese atsisėda koks smirdintis alumi, raugu ar sudvisusiomis kojinėmis vyriškis, tai galiu ramiai į jį kreiptis lietuviškai, deja ;)
AtsakytiPanaikintiDabar jau galiu pasidalinti savo teoriniais samprotavimais.
AtsakytiPanaikintiPirmiausia šis rašinėlis man pasakoja daugiau apie jo autorių nei apie nežinomą šalį Ameriką.
Atrodo man tas asmuo gana ribotas ir labai sovietiškas. Ne ta prasme, kad kažkoks marksistas-socialistas, o ta, kad atrodo, lyg būtų šoktelėjęs į kapitalistinę šalį tiesiai iš Tarybų Sąjungos ir nustebęs, kad ten pinigais iš dangaus nelyja. Buvo tokie tarybinių piliečių įsivaizdavimai, kad užsienyje rojus, nė dirbti nereikia. Ir apie darbą tarybiniai piliečiai galėjo spręsti tik pagal savo patirtį: ateini į darbą, pasėdi, po to pavaikštai po parduotuves, po to vėl pasėdi ir eini namo. Jei negali vaikščioti po parduotuves, tai butelį atneša kas kitas.
Atsimenu, kažkokį panašų nusivylimą Amerika aprašė Edička Limonovas, kaip disidentas ar apsimetęs žydu pasprukęs iš varžančios sovietinės kasdienybės į laisvąjį pasaulį. Tik, aišku, Limonovo visai kitokie užsiėmimai buvo, o ir pasakotojo bei stebėtojo sugebėjimai geresni.
Daug dalykų, kuriais ponas Rekys baisėjosi tuometinėje Čikagoje (ar jos priemiesčiuose), jau tapo kasdienybe ir dabartinėje Lietuvoje. Tik tiek, kad ir didžiausias Lietuvos miestas visada išliks kaimas palyginus su tikrais pasaulio didmiesčiais. Visi kiti jo nupasakoti dalykai - smulkmenos (pvz. mane labai juokino pono Rekio noras būtinai pasidžiaugti fejerverkais) ir prisitaikymo sunkumai. Žinia, kad kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau jam būna prisitaikyti naujoje vietoje.
Na, dziaugiuosi, kad ir pati perskaitei. As, kaip jau minejau baisiai vargau skaitydamas ta rasliava. Ypatingai mane erzino butent toks absoliutus ribotumas ir is to savo ribotumo daromos globalines isvados. Kitas dalykas mane stipriai nervaves buvo atviras rasizmas ir kazkoks beveik nesistengimas siekti suprasti esancia situacija. Siuo poziuriu man Almeno straipsnis zymiai labiau patiko, nes jis neliaupsindamas Amerikos jos nemaiso su purvais ir man atrodo zymiai tiksliau nusako esancia situacija.
AtsakytiPanaikintiVienas dalykas, kuris labiausiai (noreciau pasakyti reze ausi, bet juk nieko negirdejau) kirtosi tai toks savanoriskas saves nuvertinimas isvaziuojant is Lietuvos i Amerika - Rekys savanoriskai pasirinko buti darbininku klases atstovas, nes nenorejo buti "smegenu nutekejimo" atstovas. Toks pasirinkimas, akivaizdu, ir iveda i tokia visuomenes dali, kuri is tiesu yra visada pakeiciama. Jis stebisi, kaip cia jam buvo, kad jis isvaziaves atostogu prarado savo darba. O juk, zinoma, dirbo toki darba, kuri galejo dirbti bet kuris gatveje sutiktas zmogus. Tokioje situacijoje konkuruoti labai sunku, nes kokurentu labai daug. Kai as isvazinejau ir Lietuvos, tai niekada netaikiau i zemesni lygi ir dabar galiu sau laisvai vaziuot atostogaut i Lietuva ir nesukt galvos, kad suras mano pakaitala, nes nesuras - vienas dalykas mano ziniu verte buvo unikali tuo metu kai kompanija mane samde, kitas dalykas, po joje praleisto laiko mano rysiai kompanijos viduje ir su isoriniais zmonemis taip pat tapo vertingi. Taigi butu labai sunku greitai surasti mano pakaitala, nors, zinoma, imanoma. Bet as nemanau, kad kas nors tai darytu. Taigi is tiesu budamas Amerikoje bandai tapti savotiskai unikaliu zmogumi, kuris butu nepakeiciamas vienu ar kitu poziuriu, tada darbdaviai tave vertina visiskai kitaip. Kitas dalykas, kai vertini save tik kaip darbininka, ne todel, kad tai butu blogai, ar darbininkai butu maziau vertingi, bet automatiskai prisiskiri save prie to visuomenes sluoksio, kuris gal nera tiek issilavines, kad suprastu Sekspyro eiliu subtiluma ar teatro teikiama malonuma (kuris tiesa pasakius darbininkui gali buti ir per brangus) bet yra kitokio poziurio i televizijos programas bei sportinius renginius. Amerika tuo idomi, kad gali pasirinkti ir ne taip sudetingai persokti is vieno visuomenes sluoksnio i kita. Bet kaip minejau tam reikia daug asmeniniu pastangu, daug darbo pagal pasirinkta lygi ir issilavinimo. Tiesa apie issilavinima - jis cia labai labai vertinamas, mano galva zymiai labiau nei Lietuvoje. Nors ir sakoma, kad i tam tikras vietas tarkim priimama Magistro laipsni turinti zmogu arba zmogu dirbusi toje srityje daugiau nei n metu, bet is tiesu tas kuris turi universitetini diploma visada tures primenybe nei tas kuris tures didesnes patirties, bet bus maziau issilavines. Vienu metu Lietuvoje dar dirbdamas vienoje kompanijoje kazkokio kompanijos susirinkimo metu turejome toki ginca, kuriame dauguma darbuotoju stengesi man irodyti, kad aukstasis mokslas is tiesu nieko gero neduoda ir kad mokytis siekiant gauti mokslini laipsni is vis yra laiko gaisinimas ir nieko gero neduosianti veikla. As buvau ypatinga mazuma ginanti priesinga poziuri, net tarp aukstaji moksla baigusiu zmoniu. Kazkaip Amerikoje, viskas kitaip - dauguma nori mokytis universitetuose.
Del gamtos nebuvimo, tai mane juokas eme juodai - zinoma tikiu, kad Cikagos centre surasti gamtos sunkoka, bet net tas minetas parkas yra visai neblogas ir svarbiausia svarus. O Rekys yra abosliutus tinginys arba nezinau kas - vienas daiktas, kuri mes pirkome tik atvaziave i Amerika buvo palapine, po to zemelapis. Zemelapyje besdavom pirstu i zalia plota ir vaziuodavom i gamta. Galiu pasakyt, kad gamtos ir net visai laukines gamtos Amerikoje maciau zymiai daugiau nei Lietuvoje, taip pat laukiniu gyvunu cia laksto begale. Kolorado valstijoje netoli Uoletuju kalnu nacionalinio parko elniai ateina kaimenemis i miesteli ir juos gali stebet per automobilio langa, kai jie sugalvoja sustoti vidury kelio, bet zinoma gali juos stebeti ir laukineje parko gamtoje. Ir zmones cia nepuola ju medzioti (ne medziokles sezono metu) tuo metu, kai jie tokie lengvi taikiniai.
Visi kempingai labai neblogai pritaikyti gyvenimui, net taip vadinami laukiniai, kur su automobiliu negalima privaziuot - visada bus stalas ir lauzui skirta vieta, vienoks ar kitoks tualetas, o kur nors gal ir toleliau butu ir dusas, kuriame galima nusiprausti. Lietuvoje apie tokius dalykus nesu girdejes ir nesu mates, nors keliavome ir Lietuvoje.
Zmones, zinoma, yra ivairus, kaip ir visur. Bet didzioji dauguma mano sutiktu zmoniu buvo daugiau ar maziau atviri ir geri, zinoma i visokius fainus rajonus as nevazineju net ir noredamas pasiziureti fejerverku :). Bet kaltinti visus juodaodzius visais nusikaltimais yra pats savaime tikras nusikaltimas, sitaip galima kaltinti visus lietuvius, zydus, musulmonus ar gejus visais nusikaltimais, bet pries daugiau nei 60 metu mes jau ten buvome, ir nieko gero is to neisejo, bet Rekys negalvodamas lipa ant to paties greblio.
Vienzo, nusibodo man cia rasyt, nes nemanau, kad verta diskutuoti su Rekiu, kadangi jis nera tas asmuo (man atrodo) kuris vertintu kitokia nuomone, bet kitiems siulau neskaityti jo rasineliu, tik bereikalingas laiko gaisinimas gausis (Vilnie, o Tu tai butinai turejai perskaityti nes as perskaiciau :o). Geriau perskaityti Almeno atsaka, jis zymiai geresnis.
Darome vieningą išvadą: šį kartą Vilnis buvo ta, kuri mus nuskriaudė.
AtsakytiPanaikinti1. Pasidėjo nuorodas į stipriai nuobodžią ilgoką rašliavą, pareikšdama: grįžus perskaitysiu, o jūs čia kol kas pasiruoškite;
2. Mes, kaip durniai, užkibome už kabliuko. (Galėjom ir neskaityti, bet išsigandom: sugrįš, klausinės, įsižeis dar, kad nekreipiame dėmesio į jos interesus)
3. Šiokia tokia paguoda, kad paskui ir pati buvo priversta tai perskaityti. O tai būtumėm visai likę išdurti. :)
Mini, dėkui labai už komentarą. Jis toks vertingas, kad norėčiau paskelbti atskirame poste kaip citatą :) Na, bet tiek to, reikia susitaikyti su mintimis, kad komentarai gali būti įdomesni už tekstą :)
AtsakytiPanaikintiMan Almeno straipsniukas patiko, nors irgi nelabai išsamus, nes jis tik bando paaiškinti kai kuriuos T.Rekio nesuprastus dalykus. Paties autoriaus mandagiai neužsipuldinėja, nors, kaip pastebėjai, Mini, tas autorius su žodžiais nesiskaito šnekėdamas apie jam nepažįstamus žmones. O tas Almeno paaiškinimas dėl automobilių atrodo labai tikroviškas.
Man atrodo, kad didžiausia problema tokių emigrantų kaip Rekys yra ta, kad jie ir emigravę nesugeba ir nesistengia praplėsti savo akiračio, stengiasi įsitaisyti tarp panašių emigrantų, gyvena daugiau nematydami ir visai nesiekia integruotis. Juk pažiūrėk: jis taip ir liko tame rusiško-žydiško-emigrantų iš buv.TSRS pasaulėlyje, palyginti žemame, kaip Tu patvirtinai, juodadarbių darbininkų sluoksnyje. Kaip suprantu, sovietinio technikumo dėstytojas ir negalėjo svajoti rasti Amerikoje kokį intelektualesnį darbą, todėl pasitenkino juodadarbio statusu, svarbu, kad galima užsidirbti pinigėlių. Bet jis tame statuse ir toliau buvo nė kiek nesistengdamas panaudoti savo proto galimybių. Man tai atrodo kaip tingaus provincialo elgesys, kuris tenkinasi tais pinigėliais, kuriuos sugeba gauti įsitaisęs didmiestyje ir net nebando kelti sau naujų uždavinių. Gal tai nuovargio ženklas, nesmerkim per daug žmogaus, pvz. aš irgi tingėčiau kažko siekti, nes viskas jau žiauriai atsibodo. :)
Tą tingų provincialumą įrodo ir begalinės emigranto dejonės dėl to, kad nesugeba rasti ežeriukų ir gamtos. Kaip buvo įpratęs Lietuvoje po darbo per pusvalanduką žiebti kur nors prie ežerėlio ar į kolektyvinį sodą, taip ir Čikagos raizgalyne jis nori surasti poilsio zoną pusvalandžio radiuse. O, kaip sakiau, nesugeba suvokti, kad gyvena praktiškai suspaustoje į vieną miestą Lietuvoje (Čikaga yra trečias pagal dydį JAV miestas ir jame iki 3 mlj. gyventojų).
Dabar apie mūsų kasdienybę. Kaip sakiau, jau daug kas panašu ir Lietuvoje. Ir dirbti gali tekti be atostogų (ir ne vien juodadarbiams), ir artimieji gamtos kampeliai vis sunkiau pasiekiami, nes savininkai užsitveria savo plotą, ir, beje, fejerverkų per Naujus metus mažėja, nes gyventojai išbaigė vogtų rusiškų raketų atsargas, o švaistyti savo pinigus į orą nelabai linkę (čia tik VEKS dar sugebėjo milijonus pašvaistyti), ir dažniau fejerverkai žybsi paprastais savaitgaliais, kai kokie nors nuvorišai švenčia savo gimimo dieną.
O išsilavinimą pas mus darbdaviai pradeda vertinti. Tik tiek, kad tas išsilavinimas labai jau kreivas gaunasi iš mūsų aukštųjų mokyklų. Ne veltui dabar tiek iečių laužoma dėl aukštojo mokslo reformos, nes pasidariusi padėtis tokia grėsminga, jog nuvertina lietuvišką išsilavinimą tiek, kad darbdaviai jau nesidrovėdami skelbia iešką baigusių studijas prestižinėse užsienio mokyklose. Lietuviškieji universitetai, kuriais tapo visos lietuviškos aukštosios mokyklos, anksčiau tik institutais vadintos, yra pasidarę diplomų kalvėmis. T.y., universitetai gyvena iš studentų pinigų, todėl stengiasi priimti kaip galima daugiau studentų. O apmokyti tų studentų nebespėja, nebesugeba, nes dėstytojai yra perkrauti arba tokie kaip minėtasis technikumo dėstytojas.
Bet aš manau, kad skaityti Rekio rašinėlius verta, nes labai naudinga pažiūrėti, kaip sekasi mūsų tautiečiams užsienyje. Turim vienokio tipo žmogaus versiją. Būtų gerai paskaityti ir kitokių žmonių įspūdžių. :)
Cia as taip ir suprantau, Vilnie, kad vel nori mane ivelti i pusiau memuaru rasyma. Kai pradejau skaityt Reki, tai galvojau, kad gal tikrai reikia, bet po to paskaiciau Almena ir supratau, kad nebutina. Dramblys didelis :) ir kiekvienas mato tik jo dali. Mano matyos dalys gana stipriai sutampa su Almeno pastebejimais, gal tik vienu kitu aspektu atsivere kitokie paslepsniai :) Gal, kai jau visai nezinosiu ka veikti parasysiu ne kaip komentara i menulija. Bet kaip pas mane sako "don't hold your breath waiting" :)
AtsakytiPanaikintiSupratai mane, Mini, ačiū :) Žinoma, nėra ko skubėti, bet tikrai Tavoji istorija būtų įdomi ne vien mums.
AtsakytiPanaikinti