2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

Pamąstymai Uroboro danyse

8 komentavo


Jau pasiekėme patį Uroboro uodegos galiuką ir vėl toliau viskas tęsis. Kalbu apie Ouroboros, senovės Graikijos ir Egipto mitinę gyvatę ar slibiną-drakoną, kuri laiko apsivijusi Žemės rutulį, nasrais įsikibusi į savo uodegą. Galima pavadinti ir Midgardsorma pagal skandinavišką visatos įsivaizdavimą.
Pranė Dundulienė lietuvių kosmologijos aiškinimuose atrado žuvies įvaizdį:
[...] mituose sakoma, kad aplink žeme yra apsivy­niojusi didžiausia žuvis, kuri laiko įsikandusi uodegą. Kai ji versis ant kito šono, jūrų vandenys apsems žemę, ir ta­da bus pasaulio pabaiga (Martyniškių k., Joniškio raj.). Ar­ba kad žemę laiko didelė žuvis. Kai ji pasens ir mirs, išslys iš danių uodega, ir bus pasaulio pabaiga [LTR 1170 / 351, Stungių k., Žagarės apyl.].
(Šioje vietoje susidomėjau žagarietišku žodžiu danys ar daniai (?), kuris, akivaizdu, reiškia žiotis. O lietuvių kalbos žodyne net neįtrauktas toks žodis.)
=
Taigi tikėkimės, kad toji žuvis dar nenuseno ir ant kito šono nesivers, todėl galime pradėti naują ciklą ir gyventi taip pat, kaip iki šiol, tačiau vis po truputį keistis, nes laiko didžiausia dovana yra patyrimas ir akiračio išplėtimas.
Dabar išdėstysiu savo pasikeitimus šiame virtualiame pasaulyje. Laikau tai viena iš dvasinio gyvenimo sričių, nes virtualybėje tikrai nemaišo buitiniai rūpesčiai, neapgaudinėja išorinis blizgesys ar blankumas, nedaro įspūdžio turtai ir valdžios galios.
Išsigrynina žmonių santykiai, tačiau tas apnuoginimas visgi parodo, kaip smarkiai mes priklausome nuo bendravimo saitų. Matyt, tai ir lieka didžiausia žmogaus išskirtinybe visame gamtos pasaulyje, kai dėl santykių su kitu žmogumi jis gali paaukoti ar sugriauti viską. Tarpusavio bendravimas įneša daug sumaišties į žmonių gyvenimą. Neveltui visokie filosofai ir teologai agituoja už visišką nusišalinimą ir meditaciją vienumoje. Na, bet tai gali įgyvendinti tik labai pavargę, nusivylę ar priešingai - turtinga dvasia apdovanoti žmonės. Kiti lieka suktis šiame aistringame pasaulyje ir patirti įvairiapusius jausmus.
Šįmet mano dvasiniame pasaulėlyje įvyko šioks toks perversmas. Panašiai pajutau didžiulį virtualaus pasaulio atradimą prieš kokius septynerius metus, kai pamačiau, kad internete galima bendrauti su visiškai nepažįstamais žmonėmis ir atrasti juose įdomių minčių, įsivaizduoti juose visas norimas savybes. Bendravimas pašnekesiais tęsėsi gana ilgai, per mūsų forumo svetainę, kurioje įsitaisiau ilgam ir ištikimai, perėjo gausybė personažų, viskas vyko su pirmą kartą patiriamomis aistromis, kurios liepsnojo kaip kokiame filme: pažinimo džiaugsmas, nusivylimo ir įsiskaudinimo gėla, simpatijas keitė antipatijos ir atvirkščiai, jausmų paletės varijavo nuo pavydo iki susižavėjimo, nuo draugiškumo iki intrigų. Taip, tikra žmogiškųjų silpnybių ir privalumų pažinimo mokykla buvo tas forumas...
Atrodo, kad patyriau viską, nes palaipsniui bendravimas pradėjo kartotis. Pasijutau kaip namų šeimininkė, kuri visą gyvenimą gyveno savo namiškių ir svečių džiaugsmais ir nuoskaudomis, o galų gale vaikai išaugo ir paspruko iš namų, o svečiai beateina tik firminio pyrago pavalgyti. Ir tada aš - toji namų šeimininkė - pradėjau po truputį dairytis aplinkui. Pamačiau, kad per tuos metus virtualus pasaulis labai išsiplėtė ir paįvairėjo. Atsirado daug žmonių, kurių nereikia mandagiai kalbinti - jie šneka patys ir skelbia savas mintis nesidrovėdami, nes supranta, jog kiekvienas žmogus gali būti įdomi asmenybė. Taip ir yra!
Taigi pasikėliau ir puoliau į naują pasaulį. Įdomu. Nepaprastai džiaugiuosi atradusi man įdomių tinklaraščių. Kaip perliukai moliuskuose, tereikia tik nerti į vandenyno gelmę ir tarp gausybės jo turtų susirasti tai, kas gražiausiai tavo akyse žiba. Ieškosiu ir toliau, man rūpi :)
Norisi tuos įdomiuosius autorius ir palaikyti, ir pašnekinti. Todėl palikinėju komentarus, gal ir nelabai jie vykę, bet vis galvoju, kad reikia prisistatyti žmogui, jei jau juo domiesi. Prisistatau irgi ne kaip blankus vardas, o bandau prisistatyti per šį tinklaraštį. Jame dalinuosi savo mintimis ir pomėgiais. Dėkoju tiems, kurie parodo dėmesį mano kokiam nors pasamprotavimui.
Man patinka tas naujai atrastas pasaulis!

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

Stebuklinių filmų vakarėlis

5 komentavo
Kalėdoms visada gaunu dovanų net iš visai prastų TV kanalų. Kaip bebūtų, bet gerą stebuklinį filmą vaikams kuri nors televizija įstengia parodyti, nors ir prifarširuotą reklamų su automobiliais ir viską išgydančiu jogurtu. Iki šiol geriausiu filmu man lieka "Kapitonas Kablys" ir tobulėjant filmų kompiuterizacijai jau akivaizdu, kad šios kategorijos filmai darosi panašūs į gerai nupieštus animacinius vaizdelius, bet vis tiek traukia pažiūrėti.






Filmas apie Harį Poterį yra antrasis iš serijos, pernykštį aš jau beveik užmiršau, nors ir buvo gerai parinktų veidų ir efektingų triukų. Pirmiausia krito į akį, kad berniukas Danielis Radcliffe nuo pirmosios serijos smarkiai paaugo, subrendo, ir siekiant išlaikyti tą patį, kaip atrodė iš pradžių, sėkmingai parinktą Hario Poterio veidelį, buvo imtasi įvairiausių grimavimo triukų. Kiti du vaikai, kaip labiau tipažiniai veikėjai, galėjo paspekuliuoti įvairiomis grimasomis, todėl buvo žavesni, o Danieliui teko vaidinti vaikišką supermeną, todėl nuobodžiai vienoda poza.



Man, žiūrėjusiai abu filmus vieną po kito paeiliui, labai išryškėjo Rowling paviršutiniškumas prieš Lewiso išmintį. Nors abu pasakoja apie vaikų pasipriešinimą piktųjų burtininkų kėslams užgrobti valdžią ir skriausti pasakiškų vietų gyventojus, tačiau Rowling pasakojimas atrodo technologiškai išradingesnis, o todėl turiniu skurdesnis. Lewis pasakojimas turi aiškią alegorijos aurą, todėl kiekvieną skaitytoją, nepaisant jo gyvenimiškos patirties, skatina pamąstyti ir apie savo dvasines vertybes ar trūkumus.

Lyginu knygų autorius todėl, kad filmų techninis lygis daugmaž vienodas, todėl, nors ir neverta jų vadinti ekranizacijomis, tačiau leidžia palyginti pačių pasakojimų įtaigumą, gilumą ir jautrumą.


Taigi, "Narnijos kronikos" nugalėjo, nors tikri Lewiso knygų gerbėjai niekada nesutiktų šio filmo vadinti geriausiu. Aš nesu Lewiso gerbėja, nes mano laikais niekas jo knygų nedrįso leisti, matyt dėl, kaip sakoma, akivaizdžios krikščioniškumo propagandos, o tokias istorijas, kad jos tikrai giliai sujaudintų, pirmą kartą reikia perskaityti vaikystėje.
Tačiau net po šio mano vertinimu neblogo filmo pasiieškojau internete anksčiau statytų filmų vaizdelių, nes taip norisi to gero paprastumo, kai pagrindinis vaidmuo tenka pasakojimui, o ne spec.efektams ir grimui (nors ir įvertintam Oskaru ;)).

Mr. Tumnus (Panas) prieš 25 metus ir dabar:





























Narnijos išvaduotojai tada ir dabar:

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

Elektroninių sveikinimų griūtis

2 komentavo
Kaip tie tinklai ir išlaikys tokią pagausėjusią elektroninių laiškų laviną? (jau nebandau mąstyti, kas dėsis su mobilių ryšių operatorių serveriais Naujų metų naktį, kai visi puls skambinti ir siųsti SMS visiems). Atsimenu, senais fiksuoto ryšio laikais susiskambinimas tą naktį tapdavo neįmanomas. :)

Kol kas tik pakraupusi stebiu į mano darbo pašto dėžutę virstančius laiškus su atvirukais ir paveiksliukais. Atrodo, šiais laikais elektroninius sveikinimus jau pradėjo siuntinėti ir darželinukai. Skaityti žodžių jau nebespėju, tik peržvelgiu vaizdelius - kuris įspūdingesnis.

Aišku, šįmet įspūdį tepadaro tik animaciniai pasveikinimai. Štai šituo adresu galite peržiūrėti daug animacinių-muzikinių e-atvirukų (neužmirškit spūstelėti pele ant įkrauto paveiksliuko, kad prasidėtų veiksmas): http://www.jacquielawson.com/cards_christmas.asp


Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Gucci by GUCCI

2 komentavo
Turbūt natūralu, kad moterims patinka vyriški kvepalai? O vyrams turėtų patikti moteriški? Ar moterims turi patikti moteriški, o vyrams - vyriški? Juk kvepalai naudojami gundymams ir vilionėms, vadinasi, vyrus reikia gundyti moteriškais kvepalais. Ar vyriškais? Jau pasimečiau...
O vartotojai viliojami garsiais vardais ir alsiais vaizdais. Režisierius Deividas Lynchas atsidėjęs sukuria kvepalų Gucci by GUCCI reklaminį klipą, o po titaniško darbo visa komanda kelia šampano taures ir organizuoja spaudos konferenciją.

Aš lapelį Gucci by GUCCI įbrukau į knygą Ali Smith "Pasaulio viešbutis". Tiesa, mano lapelis yra Gucci by GUCCI pour homme, o rašytoja Ali Smith rašė apie moteriškes, bet kvapas tinka, - gal todėl, kad kaip Litmenyje paaiškino Eglė Kačkutė, "Ali Smith kūryba priklauso škotiškai, moterų ir lesbiečių literatūrai". Tiesą sakant, šitai aš sužinojau tik vakar, jau grįžusi iš komandiruotės, o kelionėje skaičiau Ali Smith "Pasaulio viešbutį" ir net neįtariau, kad skaitau škotų, moterų ir lesbiečių kūrybą. Kad moterų - dar galėjau suprasti pagal autorės pavardę ir labai kruopščiai vertėjos Gabrielės Gailiūtės pasistengtą išversti šiuolaikinių angliškų žargonų įvairovę, pagal kurią reiktų įsivaizduoti skirtingus vidinius pasaulius tokių personų, kaip elgetaujanti bomžė, viešbučio administratorė, žurnalistė, mokinukė ir žuvusios merginos klaidžiojanti siela. Keistas man sutapimas: kaip tik viešbutyje skaityti apie tai, ką su viešbutyje apsistojusių žmonių daiktais išdarinėja viešbučio kambarinės vietoj to, kad tvarkytų kambarius :)
Vertėja Gabrielė Galiūtė yra akivaizdžiai pamėgusi šią rašytoją, prirašė apie ją Šiaurės Atėnuose, Daina kasdienybės akimirkai, bet tai ir suprantama: kiekvienas sunkesnis tekstas tampa mylimiausiu vaiku. O tas postmodernas ir postpostmodernas, kuriuo švyti "Pasaulio viešbutis", vietomis ištisus puslapius liejasi ištiktukais, pauzėmis, be kablelių ir taškų. Bet skaityti nebuvo sunku, viskas įgavo įtaigią nuotaiką, tokią, kad nebegalėjau paskutinį rytą valgyti kai kurių viešbučio pusryčių patiekalų... Gal tokie ir yra lesbiečių kūrybos bruožai - aštru, kandu ir įtikinamai atgrasios smulkmenos?
Dabar pasakysiu savo sugalvotą mintį dėl pastaruoju metu įsivyraujančios lyčių sumaišties. Manau, kad dėl visko kalti kvepalai ir dezodorantai. Anksčiau nebuvo kvepalų, ir vyrai smirdėjo vyriškai, o moterys - moteriškai. Dabar priveista įvairiausių kvepalų, kurių kvapai sumišę, o reklaminiai klipai žadina visas įmanomas aistras. Todėl nenuostabu, kad kvepiantys jaunuoliai verčia iš koto pagyvenusius ponus, o mergos raitosi viena prieš kitą. Kvapas veikia smūginiu principu tiesiai į pasąmonę, todėl vargšės aukos net nespėja pajusti pavojaus.

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Pasaulis – plepalai

1 komentavo

Aš vienišas... Man viskas po galais.

Plevena žodžių nuotrupos galvoj.

Aš vienišas...

Pasaulis – plepalai.

Už širmos velnias šiepiasi kvailai...

Visai kitoks dabar nei su kitais –

Su savimi kaip svetimu tyloj

Aš mirštu vienas.

Viskas man ne taip.

Aš vienišas...

Man viskas po velniais.

Klajoja siela tamsoje akloj,

Tik Dievas kartais šmėsteli migloj,

Aš vienišas...

Pasaulis – plepalai.


1985

Geda, Sigitas. Septynių vasarų giesmės: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.




Ir visgi lieku prie žaismingų Gedos eilėraščių. Nors patyrę eilėraščių žinovai nepritarė šiam mano pasirinkimui, bet man iki šiol akyse šviečia Geltona karalaitė ant dviračio...




Geltona karalaitė,
o padangos nuplyšę,
geltona karalaitė,
o ratai atsikišę,
kiauliapienės jau žydi,
o rėmo nematyti,
vien balnas,
vien sėdelis,
o priekyje tvora...




Geltona sviestapienė
princesė atvažiuoja
o vėjas pučia kiaurai
ir randasi vaikai,
geltonas jos sijonas,
šinjonas plevėsuoja,
kaip vėliava geltona
jos iškelti plaukai...





Geltoną duoną kepa
jos motina iš miltų,
geltoną sviestą tepa
jos broliai keturi,
geltonosios lelijos,
vėdrynai, dievo ratai,
nanotkos, tetos, našlės,
ir viskas, kai žiūri...

Geda, Sigitas. Babilono atstatymas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1994.


Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 12 d., penktadienis

Malonumas sąrašėlių mėgėjai

5 komentavo
Tas malonumas - paskelbti Auksinio gaublio nominacijų sąrašai.
Su didžiausiu pasitenkinimu persikopijuoju:

BEST MOTION PICTURE – DRAMA
The Curious Case of Benjamin Button
Frost/Nixon
Revolutionary Road
The Reader
Slumdog Millionaire

BEST PERFORMANCE BY AN ACTOR IN A MOTION PICTURE – DRAMA
Leonardo DiCaprio - Revolutionary Road
Frank Langella - Frost/Nixon
Sean Penn - Milk
Brad Pitt - The Curious Case of Benjamin Button
Mickey Rourke - The Wrestler

BEST PERFORMANCE BY AN ACTRESS IN A MOTION PICTURE – DRAMA
Angelina Jolie - Changeling
Anne Hathaway - Rachel Getting Married
Meryl Streep - Doubt
Kristin Scott Thomas - I've Loved You So Long
Kate Winslet - Revolutionary Road

BEST MOTION PICTURE – COMEDY OR MUSICAL
Mamma Mia!
Vicky Cristina Barcelona
Burn After Reading
Happy-Go-Lucky
In Bruges

BEST PERFORMANCE BY AN ACTOR IN A MOTION PICTURE – COMEDY OR MUSICAL
Javier Bardem - Vicky Cristina Barcelona
Colin Farrell - In Bruges
James Franco - Pineapple Express
Dustin Hoffman - Last Chance Harvey
Brendan Gleeson - In Bruges

BEST PERFORMANCE BY AN ACTRESS IN A MOTION PICTURE – COMEDY OR MUSICAL
Sally Hawkins - Happy-Go-Lucky
Frances McDormand - Burn After Reading
Meryl Streep - Mamma Mia!
Emma Thompson - Last Chance Harvey
Rebecca Hall - Vicky Cristina Barcelona

BEST FOREIGN LANGUAGE FILM
Gomorrah
I've Loved You So Long
Waltz with Bashir
The Baader Meinhof Complex
Everlasting Moments

BEST ANIMATED FEATURE FILM
Wall-E
Bolt
Kung Fu Panda

BEST PERFORMANCE BY AN ACTOR IN A SUPPORTING ROLE - MOTION PICTURE
Tom Cruise - Tropic Thunder
Robert Downey Jr. - Tropic Thunder
Philip Seymour Hoffman - Doubt
Heath Ledger - The Dark Knight
Ralph Fiennes - The Duchess

BEST PERFORMANCE BY AN ACTRESS IN A SUPPORTING ROLE - MOTION PICTURE
Amy Adams - Doubt
Penelope Cruz - Vicky Cristina Barcelona
Viola Davis - Doubt
Marisa Tomei - The Wrestler
Kate Winslet - The Reader

BEST DIRECTOR – MOTION PICTURE
David Fincher - The Curious Case of Benjamin Button
Danny Boyle - Slumdog Millionaire
Stephen Daldry - The Reader
Ron Howard - Frost/Nixon
Sam Mendes - Revolutionary Road

BEST SCREENPLAY – MOTION PICTURE
Simon Beaufoy - Slumdog Millionaire
David Hare - The Reader
Peter Morgan - Frost/Nixon
Eric Roth - The Curious Case of Benjamin Button
John Patrick Shanley – Doubt

BEST ORIGINAL SCORE – MOTION PICTURE
James Newton Howard - Defiance
Alexandre Desplat - The Curious Case of Benjamin Button
A.R. Rahman - Slumdog Millionaire
Hans Zimmer - Frost/Nixon
Clint Eastwood – Changeling

BEST ORIGINAL SONG – MOTION PICTURE
"Down to Earth" by Peter Gabriel / Thomas Newman - Wall-E
"Gran Torino" by Clint Eastwood / Kyle Eastwood - Gran Torino
"I Thought I'd Lost You" by Miley Cyrus - Bolt
"Once in a Lifetime" by Beyoncé Knowles - Cadillac Records
"The Wrestler" by Bruce Springsteen - The Wrestler


žr. 2009 Golden Globe Nominations Announced
Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

Ponios Maldeikienės papasakotas anekdotas

3 komentavo
Tikrai jau juokiausi, nes ką dar žmogus gali pasakyti, išgirdęs apie tokius dalykus:
Ir pritariu straipsnyje išrėžtai išvadai:
Ekonominė krizė šioje šalyje niekis, palyginus su absoliučia sąmonės krize.

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 9 d., antradienis

Vienas klausimas

14 komentavo
1) Paskaičiau, kad Małgorzatos Szumowskos filmui „33 gyvenimo scenos“ („33 sceny z życia“) Lokarno filmų festivalyje davė Didijį prizą. (žr. Szumowska królową Locarno)
2) Prisiminiau I.Keidošiūtės dokumentinį filmą apie šiųmetį Gdynės filmų festivalį. Šiame festivalyje buvo rodomas šis Šumovskos filmas, jį geriausiu išrinko kritikai, nors žiuri Didijį prizą atidavė kažkokia melodramai "Mažoji Maskva" („Mała Moskwa“). (žr. 33-iajam Gdynės lenkų vaidybinių filmų festivaliui pasibaigus).
3) Gdynės festivalyje gerai buvo sutiktas ir Kasios Adamik debiutinis filmas „Benamių stadionas“ („Boisko bezdomnych“) . (žr. Teigiama Gdynė) Nežinia, ar dėl to, kad Kasia - Agnieškos Holand dukra, ar kad filmas apie iš bomžų sukomplektuotą futbolo komandą tikrai stiprus. Keistajame realiame - ne filmų - pasaulyje, pasirodo, iš tikrųjų vyksta pasaulio benamių futbolo čempionatai...
Taigi, iš keturių paminėtinų Gdynės festivalio filmų du buvo pastatyti moterų.
4) Rusai į oskarines nominacijas šįmet išrinko Annos Melikian filmą "Undinė". Aišku, kad Sandanso nepriklausomojo kino festivalyje A. Melikian „Pasaulio kino“ kategorijoje buvo apdovanota už režisūrą. Berlyno kino festivalyje gavo FIPRESCI prizą. Kinotauro festivalis nesiskaito, nes rusiškas. Fanta prirankiojo ir liaudies atsiliepimų: "Rusalka" man patiko.
5) Sandanso kino festivalyje už "Užšalusią upę" (Frozen river) buvo apdovanota režisierė Courtney Hunt. Aplamai šita "Upė" jau turi 14 apdovanojimų iš visokių Hamburgo ar Nantaketo festivalių, o Fanta, pavartęs JAV kinokritikų apdovanojimų sąrašą, burba: Dar tuose sąrašuose įdomūs pavadinimai "The Visitor", "Frozen river". (žr. Prizai, nominavimai)
6) Lietuviškojo kino prizas Sidabrinė gervė už geriausią vaidybinį filmą įteiktas Kristinai Buožytei, už filmą "Kolekcionierė". Režisierė pasakoja Lolitos S. laidoje apie savo planus: važinėjimai po įvairiausius kinofestivalius su "Kolekcioniere" labai praplėtė akiratį, dabar ji kurs psichologinį trilerį.
Klausimas toks: quo vadis?

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

Labiausiai man patinka paaiškinimai "už..."

5 komentavo
Prisiminusi savo pranašavimus ir pageidavimus kai tik buvo paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų kandidatai ("Povilionienei premija, jau sakykim, paskirta"), galiu pasidžiaugti, kad buvo atsižvelgta į mano nuomonę :)
Šiais metais Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais tapo:
Aktorė Rūta Staliliūnaitė-Matulionienė „už aukštąjį teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais, už Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą...“.
Dainininkė Veronika Povilionienė už „dainavimą Lietuvai ir pasauliui“.
Vertėjas ir poetas Antanas Gailius už „literatūros klasikos vertimus, už lietuvių kalbos profesionalumą“.
Kompozitorė Raminta Šerkšnytė už „muzikos klasikos ir moderniųjų formų jungtis“.
Medijų meno kūrėjas Deimantas Narkevičius už „visuomenės ir kultūros problemas analizuojantį medijų meną“.
Rašytoja Vanda Juknaitė už „santūrų humanizmą ir lietuvių literatūros lauko išplėtimą“.
(cituoju iš lrytas.lt)

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Yes We Can

0 komentavo
Aš irgi nustebusi paskaičiavau L. Jonušio sąraše keletą knygų, kurias jau skaičiau. Keista todėl, kad Jonušys akivaizdžiai iš kito pasaulio, nei manasis. Tačiau, kaip sakiau anksčiau, sąrašai man įdomūs ne tuo, ką jau žinau, o tuo, ką dar galiu sužinoti. Būsimi atradimai vilioja labiau nei jau įvykę. Štai metų pabaigoje, kaip įprasta, išskaičiuojami žymiausi įvykiai, sėkmingiausi žmonės, geriausi atradimai. Technologinės pažangos dešimtukai su Didžiuoju Halodronų Greitintuvu priešakyje... Didieji geografiniai atradimai, persikėlę į kosmosą ir mikrokosmosą... Įdomu, bet įdomiau tai, kas dar tik bus :)
Užbaigiu perrašinėti L. Jonušio sąrašą, tik patikslinu, kad nurašau tik pavadinimus, o jis juk kiekvieną knygą dar apibūdino, ne šiaip sąrašėlį išvardijo.
31. Michael Ondaatje. Anglas ligonis.
32. Tim Parks. Europa (Europa).
33. Viktor Pelevin. Čiapajevas ir Pustota.
34. Gregor von Rezzori. Der Tod Meines Bruders Abel (Mano brolio Abelio mirtis).
35. Alain Robbe-Grillet. Labirinte.
36. Arundhati Roy. Mažmožių dievas.
37. Juan Rulfo. Pedras Paramas.
38. Salman Rushdie. Vidurnakčio vaikai.
39. Ernesto Sábato. Sobre héroes y tumbas (Apie didvyrius ir kapus).
40. James Salter. A Sport And A Pastime (Pramoga ir tuštybė).
41. José Saramago. Rikardo Rejišo mirties metai.
42. Robert Schneider. Miego brolis.
43. Saša Sokolov. Škola dlia durakov (Kvailių mokykla).
44. William Styron. Sofi pasirinkimas.
45. Graham Swift. Waterland (Liūnija).
46. Andrzej Szczypiorski. Początek (Pradžia, vertimuose į vakarų kalbas: Gražioji ponia Seidenman).
47. Jozef Škvorecky. Pribeh inženyra lidskych duši (Žmogaus sielų inžinieriaus istorija).
48. John Updike. Tekėk už manęs.
49. Mario Vargas Llosa. Tetulė Chulija ir rašeiva.
50. Patrick White. Riders In The Chariot (Dangaus karietoje).

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Dovanų reitingai

3 komentavo

Apklausoje paatviravę žmonės aiškina, kad dažniausiai per Kalėdas jie gauna dovanų ne tai, apie ką svajojo ir ko iš tiesų norėtų. Dovanotojai, pasirodo, kaip tik yra įsitikinę, kad moka dovanoti dėmesio vertas dovanas. Buvo sudarytas sąrašėlis dovanų, kurios yra mažai trokštamos, tačiau kaip tik dažnai dovanojamos. Aukščiausias pozicijas užima įvairios higienos priemonės (vonios putos, odekolonai ir pan.), knygos, chalatai, šlepetės, kojinės ir apatiniai baltiniai. Netinkamiausias dovanas dovanoja seneliai anūkams ir anūkai seneliams.

Tai tokia žmogui įdomių ar reikalingų daiktų vertė jo artimųjų akyse. Tau pačiam tas daiktas gali atrodyti labai naudingas, puikus ar gražus, tačiau tavo giminaičiams ar draugams tai tik nereikalingas šlamštas. Nes jei ir praverstų kokios šlepetės, bet tikrai ne tokios, kokias tu parinkai :)

Manau, kad lygiai tokią pat vertę turi ir žodžiai. Paprastai tas, kuriam yra adresuojami žmogaus žodžiai, nekreipia į juos dėmesio. Gali būti, kad netyčia juos išgirdęs koks pašalinis praeivis įvertins tuos žodžius ir rankios juos pradėjęs pokalbį arba tyliai sau į širdį susidės. Bet kadangi jis praeivis, tai jo paskirtis yra nueiti, tegul ir su žodžiais širdyje.


Tęsiu L. Jonušio sąrašą:


16. E. L. Doctorow. Regtaimas.

17. Heimito von Doderer. Slunio kriokliai.

18. Lawrence Durrell. Aleksandrijos kvartetas.

19.Max Frisch. Tarkime, aš Gatenbainas.

20. Gabriel García Márquez. Šimtas metų vienatvės.

21. William Golding. Darkness Visible (Regima tamsa).

22. Alasdair Gray. Lanark (Lanarkas).

23. Günter Grass. Skardinis būgnelis.

24. Wolfgang Hildesheimer. Tynset (Tynsetas).

25. Venedikt Jerofejev. Maskva-Petuškai.

26. Milan Kundera. Nepakeliama būties lengvybė.

27. John Lanchester. Mr Phillips (Ponas Filipsas).

28. Doris Lessing. Briefing For A Descent Into Hell (Nusileidimo į pragarą instrukcija).

29. Iris Murdoch. Jūra, jūra.

30. Vladimir Nabokov. Ada, Or Ardor (Ada, arba aistra).

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 2 d., antradienis

Variacijos pirmūnų tema

1 komentavo
Šiandien paskaičiau tris dalykus:
1) Laimanto Jonušio straipsnį "50 penkiasdešimtmečio romanų".
2) Andriaus Jakučiūno pokalbį su L. Jonušiu apie jo naujausią ese ir straipsnių rinktinę "Rūmas virš bedugnės" (kurioje ir yra išspausdintas tas minėtas straipsnis): Prasmingas slampinėjimas kūrinio erdvėse.
3) "Lietuvos ryto" žurnalistės Audronės Urbonaitės pasakojimą apie save ir kaip ji skaitė aukščiau minėtą L. Jonušio knygą: Menas – pagaugai per nugarą.
Pradėsiu nuo citatos iš antrame punkte paminėto šaltinio.
Čia dabar pasakysiu tai, kas nepatiks beveik visiems „Nemuno“ skaitytojams, tarp jų ir Kęstučiui Navakui su jo vinilinėmis plokštelėmis. Virtuvėje arba automobilyje klausydamasis radijo, paprastai perjungiu stotį, kai tik pasigirsta muzika. Geriau, kad kalbėtų, nes vis tiek ką nors naujo pasako (kad ir paprasčiausią faktinę informaciją), o muzika vis ta pati, jau girdėta ir nusibodusi. O jeigu negirdėta, tai dažniausiai dar blogiau.
Taip atsakė L.Jonušys į Jakučiūno klausimą apie savo santykį su muzika. Atsakymas labai drąsus, nes mūsų laikais pasisakyti, kad nesiklauso muzikos, gali tik absoliutūs vienišiai arba išprotėję asmenys. Kadangi man Jonušys atrodo labai racionaliai mąstantis, na, gal sausas, tačiau tai jau kita savybė, tai belieka manyti, kad jis, matyt, mokykloje buvo pirmūnas, iš jo klasiokai dėl to visą laiką tyčiojosi, todėl jis išmoko nekreipti dėmesio į pašaipas ir pasitikėti tik savimi. Buvo mūsų klasėje tokia mergaitė, mes baisingai jos nemėgom, nes ji visur stengėsi būti ir buvo pirma, o ypač jos nemėgo tie, kurie buvo ne pirmi, bet antri-treti klasėje. Tai toji mergaitė nepaisydama visuotinės paniekos taip ir išarė iki aukso medalio, įstojo į mediciną ir, girdėjau, pasirinko tokią sritį, kad dabar sulaukia ir išdidžiausios grietinėlės atstovų vizitų, ir visi kreipiasi į ją nuolankiai. Ir niekas nenorėtų prisipažinti, kad vaikystėje iš tokių atkaklių ir darbščių vaikų šaipėsi, o dabar prašo jų pagalbos.
Taigi, L.Jonušys pakalbėjo su pirmūnišku pasitikėjimu, o A.Urbonaitė pasistengė pademonstruoti pasitikėjimą savo ribotumu. Žinoma, kad ji atrodo daug šaunesnė ir artimesnė vien todėl, kad taip pat, kaip ir eilinis Lietryčio skaitytojas, gali pasakyti:
Rusų kritikas Levas Aninskis – neskaičiau. Amerikiečių rašytoja Willa Cather – negirdėta. George'as Steineris – Viešpatie, kas jis toks? Neguodžia net paaiškinimas, kad jo knyga „Tikrosios esatys“ kaip tik ir akcentuoja tikrąjį dievybės buvimą meno kūrinyje.
Rudolfo Otto „mysterium tremendum“ ir „mysterium fascinans“ galutinai pribaigia, nors ir sąžiningai bandau suvokti vokiškojo „Shauder“ ir angliškojo „awe“ tapatumą.
Su tokia bendrakeleive niekur nepražūsi, ar ne? Neišsigąs ir nepasiduos. Užmėtys Jonušį jo paties citatomis ir penkiasdešimčia knygų tomų. Tegul žino savo vietą ir neskleidžia skaitytojams kažkokių knygų sąrašėlių, su prierašu kad iš tų penkiasdešimties romanų į lietuvių kalbą išversta kol kas tik 26. Kitus pasiskaitykite originalo kalba.
Ir visgi aš tyliai tą sąrašėlį persirašau. Tik nesakykite klasiokams, aš jų pašaipų bijau.
1. Kingsley Amis. The Green Man (Miškinis).
2. Margaret Atwood. Greisė.
3. John Banville. Parodymų knyga.
4. Julian Barnes. Flaubert's Parrot (Flobero papūga).
5. John Barth. Plaukiojanti opera.
6. Samuel Beckett. Trilogija - Molojus, Malonas miršta, Neįvardijamasis.
7. Adolfo Bioy Casares. El sueño de los héroes (Sapnas apie didvyrius).
8. Hermann Burger. Schilten (Šiltenas).
9. Anthony Burgess. The Doctor Is Sick (Daktaras serga).
10. Guillermo Cabrera Infante. Tres tristes tigres (Trys liūdni tigrai).
11. Peter Carey. Oskaras ir Liusinda.
12. Mark Charitonov. Linii sudby, ili sundučiok Milasseviča (Likimo linijos).
13. J. M. Coetzee. Maiklo K gyvenimas ir laikai.
14. Julio Cortázar. Žaidžiame klases.
15. Robertson Davies. The Deptford Trilogy (Deptfordo trilogija).
(bus daugiau)

Skaityti toliau...

2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Leidyklos pluša

4 komentavo
"[...] jei ji, norėdama parengti reportažą, būtų pranikusi į gangsterių gaują [...]
Cituoju be tikrinių vardų, nes manau, kad Nobelio premijos laureatas Orhan Pamuk nekaltas dėl lietuviškojo leidimo kokybės. Nors skelbiama, kad versta iš turkų kalbos, bet man šioje vietoje prieš akis susvysčiojo rusiška frazė проникать; проникнуть.
Įdomu, gal pakartotiniame "Juodosios knygos" leidime tekstą peržiūrėjo koks lietuvis redaktorius, ar leidykla tiesiog tą knygą paprastai perleido, nes Nobelio laureatų išsiilgę skaitytojai išpirko visą netyčia parengtą leidimą?

Skaityti toliau...