Litmenyje atspausdintame pokalbyje A. Šlepikas taip kalba apie jaunąją kartą:
Labiausiai krinta į akis, kad dabartiniai paaugliai gali ginti savo interesus ir žino savo teises, daug protingesni, pragmatiškesni negu mes. Su sūnum man buvo keistas nutikimas. Parduotuvėje nusiunčiau jį paimti nektarinų. Ilgai užtruko. Kai galų gale atėjo su tais nektarinais, paklausiau, kur taip ilgai užtrukęs. Atsako: „Radau dėžutėje supuvusį nektariną, tad pakviečiau atsakingą darbuotoją, kad pakeistų.“ Man nė į galvą neateitų taip elgtis – guli tas supuvęs nektarinas, tai tegu guli, neimčiau dėžutės, ir tiek. Paimčiau kitą nesiaiškindamas. Toks ir skirtumas. (Šypsosi.)
(A.Šlepikas: "Reikia dar pataisyti, dar ir dar...")
Iš tikrųjų, tokį keistą, mums - sovietik kartos veteranams, - neįprastą jaunuolių elgesį galima vis dažniau pastebėti buitiniuose objektuose ar internetosferoje taip pat. Jie elgiasi kaip kokie ateiviai: nesivelia į konfliktus, nepalaiko niekieno pusės, turi savo reikalavimus ir moka juos pasakyti.
Man ypač įstrigo toks įvykis iš interneto aplinkos: vienas asmuo (nedrįstu jo įvardinti, nes jei man kaip moteriškei ir negręsia iš jo gaut į snukį, tai vis tiek jis panaudoja tam tikras įžeidinėjimo formas, jei jam mano kalba neįtiktų, todėl geriau jo nejudinti) buvo Fantos apkaltintas, kad savo bloge jis kai kuriuos skaitytojus blokuoja. Į tai tas asmuo reagavo nervingai, audringai, ką nors racionaliai paaiškinti net nemėgino. Tipiškas sovietiko elgesys, nieko nauja, visi tokie esam. Ir šitoje vietoje mane labai nustebino jo sūnaus elgesys. Vietoj to, kad gindamas tėvo garbę dar įžeidžiau aplotų kaltintoją Fantą, tas jaunuolis prisistatė į Fantos blogą ir draugišku ramiu tonu įrodinėjo, kad buvo ne blokavimas, o programinės įrangos bugas.
Ar jie emocijų neturi, ar ką? Kas juos tokius išauklėjo - isterikai tėveliai?
Skaityti toliau...
