Aptikau besiformuojantį pasipriešinimo judėjimą. Pasirodo, žurnale "Naujasis Židinys - Aidai" pradedami skelbti revoliuciniai atsišaukimai.
| Citata: |
| Bene pirmas tekstas, kuri aš perskaičiau „Naujojo Židinio-Aidų“ žurnale, buvo Manto Adomėno „Prieš kalbininkus“ (NŽ-A, 1995, Nr. 1, p. 1–4). Tekstas politiškai labai nekorektišku pavadinimu iš karto patraukė mano dėmesį. Ir nenuvylė – turinys patiko net labiau už pavadinimą. Taip ir liko mano dėmesys su „Naujuoju Židiniu-Aidais“. |
Guodos Azguridienės straipsnis iš naujausio šio žurnalo numerio perspausdintas lryto portale:
Kaip aš likau be vardo.
Visi argumentai, net sulyginimai su buhalteriais visiškai teisingi. Kaip nepritarti tokiems žodžiams:
Taigi jeigu kalba yra tautos, o žmonės, sudarantys tautą, nėra sunorminti (kad ir kaip to kai kam norėtųsi), tai ir kalba negali būti sunorminta.
Todėl labai prijaučiu šiam judėjimui, paremsiu, jei reikia, materialiai. Sukilkim prieš lietuvių kalbą uzurpavusius kalbininkus. Kalbėkim ir rašykim taip, kad būtų įdomu, o ne taisyklinga. Kurkim savus naujadarus iš anglicizmų ir slavizmų.
Ir kirčiuokime savo pavardes ir vardus kaip mums atrodo gražiau, o ne kaip kalbininkai reikalauja.
Uoliai ieškojau, bet taip ir neradau, iš kur ištraukei tokią ultrarevoliucinę antraštę. Straipsnis ryžtingai kandus, bet vadint tai "revoliuciniais atsišaukimais"? Matau tik dvi priežastis: arba- 1)užsikrėtei trojiška tuščio provokavimo-rėksmingumo bacila; arba- 2)reiškiasi paskutiniu metu vis labiau pastebimas Tamstos dreifavimas į kairę, link visokių trockistų-vamzdininkų, dizainerių, račininkų ir pan.
AtsakytiPanaikintiBaisūs dalykai dedasi, nežinau, kame esmė. Kai aš su pasibjaurėjimu pagaunu save dreifuojant artyn megztų berečių, Tavęs ten neberandu, iškart nuplauki priešingon pusėn. Permanentinė ideologinė konfrontacija. :)
"tam tikra žmonių grupė reguliuoja mūsų visų kalbą".
AtsakytiPanaikintiTiksliausias sakinys iš viso straipsnio.
Megztosios beretės, girdėjau, rėkauja, kad negalima pradėti mokyti vaikų anglų kalbos nuo antros klasės, nes, atseit, taip jie pamirš savo gimtąją lietuvių kalbą. Kai prisimenu L.Lunginos pasakojimą apie savo mokslus 12-je mokyklų, kai tik paskutinioji, kaip supratau, buvo rusų kalba, o visos kitos vokiškos ir prancūziškos, ir kai pasiklausau jos sklandžios ir gražios rusų kalbos, tai verkti norisi.
AtsakytiPanaikintiLiliana Lungina buvo žydė. Žydai nėra tinkamas pavyzdys lietuviškiems dalykams.
AtsakytiPanaikintiMus mokykloje nuo antros klasės pradėdavo mokyti rusiškai. Kai kurie išmokdavo, kai kurie nelabai. Kad kas nors būtų dėl to pamiršęs gimtąją kalbą- neteko girdėt. Bet kai vienu metu atsirado užmačios pradėt įvedinėt rusišką kalbą jau darželinukams- kilo nemažas klyksmas, ir jis, manau, buvo teisingas. Manau, kad ir dabar su anglų kalba analogiškai. Nuo antros klasės, turbūt, jau daugmaž normalu, nieko baisaus. O anksčiau- klausimas diskusinis.
Kad norminimo pasekmė yra negyva kalba, tai turbūt daugelis sutiktų. Sunkiausias klausimas yra, kiek griežtai reikia kalbą prižiūrėti, o kiek galima palikti laisvai augti. Kuo mažiau reguliuosi, tuo labiau ji kis, bet nebūtinai į gerąją pusę. Juk čia kaip valstybę palikti be įstatymų – kai kuriais atvejais neblogai, bet daug ir neigiamų pesekmių. Kaip rasti balansą, kiek kalbą reguliuoti? O kaip rasti balansą, kiek tautą reguliuoti? Rinkti tautos atstovus į kalbos komisiją? Klausimai akivaizdžiai be teisingų atsakymų, įmanomi įvairūs modeliai, dabartinis turbūt per griežtas, bet tikrai nemanau, kad palaida bala būtų geriau.
AtsakytiPanaikintiMane labiausiai liūdina kalbininkų kova prieš tarmes. Jei leidžiama kalbėti tarmiškai, tai kodėl iš rašytinės kalbos naikinami visokie tarmių žodeliai? Galima tokius reikalavimus nustatyti biurokratinei kalbai, tačiau taip versti persijojoti visus spausdintus tekstus?
AtsakytiPanaikintiO ar negalima teigti, kad ir dabar formuojasi naujos tarmės, paveikiamos šiuo atveju jau ne kaimynų kalbų, o globalia kalba betampančios anglų kalbos. Vis prisimenu tą nesąmonę su angliškojo "prompt" iš IT srities vertimu. Kai kalbininkai džiugiai pripažino žodelį "kukis" - nes aštunta jo reikšmė yra "niuksas". Atrodytų gražu: senoviškas žodelis suranda savo vietą. Ir kompiuterinėje terminologijoje ramiai įsitaisys kaip ir žodis "pelė". Bet juk nauji terminai turi būti intuityviai suprantami. Jei "pelė" prigyja, nes lygiai taip pat tas pats daiktas pavadintas ir angliškai, todėl kompiuterio naudotojui nereikia painiotis tarp lietuviškų ir angliškų terminų, tačiau dauguma žmonių tos aštuntos "kukio" reikšmės ir niekada nežinojo (nedaug ir tų, kurie bent pirmąją girdėjo), todėl tas žodelis neprigijo, nes jis NIEKO NEREIŠKĖ. Tokiu atveju jau geriau rinktis kokį nors anglicizmą, jei neturime kaip rusai patogaus "podskazka". O dabar galima įsivaizduoti kokia tvyrotų sumaištis dabar, kai angliškoje IT terminijoje iš tikrųjų atsirado kukiai - cookies :)
Dabar labai abejoju ar prigys tie skreitiniai (ar skraitiniai?) kompiuteriai. Skreitas, kaip matau iš žmonių reakcijos, irgi numiręs žodis, nors man jis labai gražus. Tačiau ar nėra tai tik požymis, kad gražūs žodžiai nyksta iš kalbos, nes ji per daug susinama tais begaliniais tarmiškų žodžių pasmerkimais.
ne "prigys", o "prigis".
AtsakytiPanaikintiskreitiniai kompiuteriai?? Tai jau ir tokie atsirado?? :):) O kas tai yra, kaip jie vadinasi angliškai?
Jei yra skreitiniai, tai gal dar gali būti ir užančio kompiuteris, klyno kompiuteris, antpilvinis kompiuteris (e-knygoms skaityti)...
Skreito gal šeštoji reikšmė yra "ant kelių". Ant kelių - angliškai laptop.
AtsakytiPanaikintiIr ačiū už klaidos pataisymą. Pasireiškė mano aukštaitiškas polinkis ilginti kirčiuojamas balses :)
"aukštaitiškas polinkis"
AtsakytiPanaikintiKokia Tu aukštaitė. Nuo Žagarės. Ziemgala ten, o ne Aukštaitija. Aukštaitija šiaurėje baigiasi kažkur virš linijos Kupiškis-Panevėžys. :)
Mano ziemgališką tartį sugadino Panevėžys. :(
AtsakytiPanaikintiChi. Radau patvirtinimą Vikipedijoj. :)
AtsakytiPanaikinti"Rytų aukštaičiai turi daugiausia šnektų.
Vakarinė dalis skirstoma į širvintiškius (Širvintos, pietinė patarmės dalis) ir panevėžiškius (Panevėžys, vakarinė ir šiaurvakarinė patarmės dalis) pagal nekirčiuotų galūnių trumpinimą ar nykimą. Panevėžiškiai dar dalijami į dvi pašnektes: šiaurės panevėžiškius (visiška trumpųjų galūnių redukcija, plg.: ger valdž', gers vyrs ‘gera valdžia, geras vyras‘, bei visuotinis kirčio atitraukimas, išskyrus Biržų kampą) ir pietų panevėžiškius, kur galūnių redukcija silpnesnė, plg.: geru valdži, gerus vyrus ‘gera valdžia, geras vyras‘, o kirčio atitraukimas ne toks stiprus.
Į rytus nuo panevėžiškių yra anykštėnai su kupiškėnais, iš kitų aukštaičių išsiskiriantys rotininkavimu, t.y. kirčiuoto trumpojo a siaurinimu: vosara ‘vasara’, vokar ‘vakar’; kupiškėnai dar ir dadininkuoja, t.y. balsius e, ė prieš kietą priebalsį ir galūnėje verčia a: margoita ‘mergaitė’.
Dar toliau į rytus yra uteniškiai ir vilniškiai – šnektos, išlaikiusios senąjį baltiškąjį balsį ā: braliukas ‘broliukas’, brālis ‘brolis’. Nekirčiuotasis ā išlaikytas didesniame plote (žaliniñkai), kirčiuotojo ā arealai (žãdininkai) sudaro tik salas žaliniñkų plote...."
Kaip matome- apie Biržus dar trupučiuką užsimenama, bet jokios Žagarės aplamai nėra. :)
"Žiemgalių kalba šnekėta dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę). Apie XV a. išnykusi žiemgalių kalba taip pat nepaliko jokių rašto paminklų.
AtsakytiPanaikintiIš to krašto vietovardžių ir dabartinių lietuvių bei latvių tarmių sprendžiama, kad žiemgalių kalboje vietomis buvę išlaikyti dvibalsiai an, en, in, un, priebalsiai š, ž buvo tariami kaip latvių, t. y. s, z, bet minkštieji k, g ne visur buvo verčiami į c, dz. Būdinga žiemgalių kalbos ypatybė – balsio įspraudimas tarp r, bei po jo einančio priebalsio, plg. latvių žiemgališkųjų šnektų darazs (vietoj dārzs – sodas), berizs (bērzs – beržas), lietuvių šiaurės panevėžiškių ser(a)g -serga. Žiemgalos krašto vietovardžiams būdinga priesaga -ene – (-ienė?), -uve (Silene, Sidabrene, Raktuve, Vircuve).
Žiemgaliai, kaip ir kiti šiaurės baltai, dėl finų kalbų įtakos atitraukė kirtį. Lyginant žemaičių ir šiaurės panevėžiškių visuotinį kirčio atitraukimą, galima spėti, kad kuršių ir žiemgalių kalbose jis buvo skirtingas. Žemaičiai kirtį nuo trumpos ar tvirtagalės galūnės atitraukia į žodžio pradžią kaip latviai, tuo tarpu šiaurės panevėžiškiai – tik į gretimą skiemenį."
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDiemgali%C5%B3_kalba
Zinkevičius Žagarę priskiria prie vakarų auškštaičių, šiauliškių (žr. ta pati Vikipedija:
AtsakytiPanaikintihttp://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_tarm%C4%97s
Šiauliai ir Panevėžys niekada nebuvo Aukštaitija, tai buvo istorinė Žemaitija (ji nesutapo su Žemaičių seniūnija). Nepamenu kam šovė į galvą suskirstyti Lietuvos tarmes į žemaitiškas ir aukštaitiškas (Šleicheriui? Saliui?), bet išėjo absurdas. Kėdainių tarmė, senaisiais laikais buvusi žemaičių kalbos pagrindu, tapo aukštaitiška!!! O kuršiškos ir karšuviškos tarmės tapo žemaitiškomis!
AtsakytiPanaikintiO juk kai kurie kalbininkai skyrė tris tarmių grupes: lietuviškas - rytų (dabar atseit rytų aukštaičių) ir vidurio (dabar atseit vakarų aukštaičių) Lietuvos - ir nelietuviškas - vakarų Lietuvos (atseit žemaičių).
Kam labai nepatinka mūsų kalbos komisija, galėtų pasidomėti panašių institucijų veikla Prancūzijoje ir Norvegijoje.
AtsakytiPanaikintiYpač įdomu Norvegijoje - ten dvi valstybinės kalbos su keletu nefomalių jų variantų. Kuri kalba bus naudojama oficialiuose raštuose, kiekvienas municipalitetas apsisprendžia atskirai. Dauguma Norvegų kalba viena kalba, o raštu rašo kita.
Na taip, skaičiau Sandemosės romane ir kikenau, kaip norvegai kūrė iš tarmių savo kalbą :)
AtsakytiPanaikintiAš irgi manau, kad yra lietuviškos tarmės ir nelietuviškos. Bet bent lietuviškoms tarmėms leistų gyvuoti. Ne, kažkokius suvalkiečius išskyrė, o kiti keliaukit į užmarštį.
Mano paskutiniame vertime "vargu bau" redaktorės visur ištaisyta į "vargu ar", mat "bau" - tarmybė.
AtsakytiPanaikintiKalbininkai verčia redaktorius būti aršiais suvalkietiškais šovinistais :)
AtsakytiPanaikintiMan dar baisu, kai tie kalbininkai liepia lietuvinti užsieniečių pavardes. Kalbu ne apie transkribaciją lietuviškai, kai pavardės užrašomos taip kaip tariamos, o apie pavardžių ir vardų tarimą pagal lietuviškus reikalavimus. Smetonos laikais juk net moteriškių pavardėms pridėdavo galūnes -ienė, -aitė: ponia Čerčilienė. Dabar taip nėra, bet visokias ŽINOMAS pavardes ir vardus kalbininkai jau reikalauja keisti. Mačiau, kad Alma Littera išleido Pasternako "Daktarą Živago" jau naujovišku pavadinimu: "Daktaras Živaga". Ir garantuoju, kad tariant reikia šią pavardę kirčiuoti galūnėje: ŽivagA. Koks tikslas keisti visam pasauliui žinomą personažo pavardę kitaip? Bandau įsivaizduoti, kokią baudą kalbos inspekcija uždės leidyklai "Žara", išleidusiai Solženicyno knygą "Gulago archipelagas". Juk pavadinime nė vieno lietuviško žodžio. Aišku, kad pavadinimą reikėjo versti pagal kalbininkų reikalavimus taip: "Vyriausiosios stovyklų valdybos salynas". O ir rašytojo pavardę leidykla užrašė ne taip, nes lotyniškasis rašytojo pavardės variantas yra Solzhenitsyn, o mes juk dabar turim laikytis lotyniško originalo rašybos :)