Nors Troy patarė neskaityti sov.laikraščių, bet tie laikraščiai dauginasi įvairiomis formomis ir įvairiose vietose taip, kad sunku neįlipti į kokią išmatą. Šiandien pvz. netyčia įlipau į lryto vėmalus. Ten tokia žymi žurnalistė ir dar žymesnė moteriško bestselerio autorė Urbonaitė dalinosi savo įspūdžiais apie Baltijos kelio 20-čio minėjimą. Pagalvojau, kad bus normalus analitinis ar bent kritinis straipsnis, nes man skirtingas per šį minėjimą girdėtų kalbų lygis ir tonas sukėlė norą pasvarstyti, ar gerai, kai visuomenės veikėjas, neturintis savyje gilių intelektualinių įžvalgų vis tiek eina rėžti kalbos, visai panašios į sovietmečio partijos suvažiavimų dvasią: ura, molodcy, my lučše vsech. Tačiau ponia Urbonaitė tik papasakojo, kaip ji mirė iš laimės sėdėdama šalia J.Marcinkevičiaus, ir išaiškino, kodėl J.Marcinkevičius neplojo V.Landsbergiui...
Tačiau šiandien radau atgaivą, kur galima pasimokyti gyventi švariai, be teršalų - tai tada gal ir mintys nebus tokios apnuodytos.
Indrė Kleinaitė atidarė tinklapį Gyva, kuriame siūlau lankytis visiems, kas ieško atgaivos.
| Citata: |
| Jei šioje žemėje kažkas pasikeis, tai permainos prasidės nuo mažų kasdienio gyvenimo būdo pokyčių. Atsakingas vartojimas yra viena iš aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo mozaikos dalių. Vartoti mažiau, vartoti kitaip, nevartoti. Kai kas sako, kad svarbiau yra būti, nei turėti. |
Štai ten ir sužinosite apie kultūrinę homeopatiją.
Urbonaitės straipsnis man daugmaž patiko. Išskyrus kai kurias nesąmones.
AtsakytiPanaikintiNors ji pati man pasitikėjimo nekelia.
O į Indrės Kleinaitės tinklapį tikrai neisiu. Turbūt, juokauji, ten siųsdama.
Nors ką gali žmogus suprast apie kito žmogaus pomėgius. Štai, toks Troy siūlo skaityt Borchesą, man jis irgi atrodo brr... manau, kad niekada neišdrįčiau. Jau greičiau imsiu misti salotų lapais, nei Borchesu. :(
Grįždamas prie Urbonaitės, pareiškiu kategoriškai: teisingos mintys, tiksliai išdėstytos. Kad nebe laiku ir ne vietoj (ir gal jau net ir ne įtemą)- kitas reikalas.
Demagogija ten viskas, pone Urve. Neįsivaizduoju nė vienoje valstybėje nė vieno lyderio, kurio kada nors kas neapkaltintų skaldymu, valdymu, atstūmimu, gero dalyko sužlugdymu. Nes visada yra įsižeidusių, kad jų nepaklausė, nesiklausė, neišrinko lyderiais. Visada tokie nuskriaustieji puola kurti savo vedamą partiją, judėjimą, sąjūdį, grupuotę, kurios pagrindinis tikalas tampa triuškinti buvusius bendražygius. O jei ir tas nepapsiseka, tai šliejasi prie bet kokio oponuojančio lyderio ir pradeda jį garsiai garbinti, nors to savybės nė kiek ne geresnės už ankstenio.
AtsakytiPanaikintiO dėl skaldymo ir valdymo... Štai ponia Urbonaitė ir demonstruoja kaip tai daroma: tereikia labai žavėtis vienu, o kitą sumaišyti su žemėmis. Štai du žmonės ir sudurti kaktomuša. ;)
Ginčo galime ir netęsti, nes seniai žinoma, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi SAVO nepajudinamą kategorišką nuomonę apie tris dalykus: 1) apie orą; 2) apie krepšinį: 3) apie Landsbergį. :)
AtsakytiPanaikintiŽavinga polemika, abejų nuomonėms pritarčiau. :)
AtsakytiPanaikintiTikras kaimietis lietuvis: be nuomonės, su visais sutinkantis, o savo mislijantis. :)
AtsakytiPanaikinti