2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Kenkėjai nesiliauja kenkti

Žinoma, kad vėl kalti Jie. Čia ne žiniasklaidos kokybės klausimas ir ne VEKS darbščių bitelių - barų mėgėjų kompetencijos klaustukai. Tiesiog visi jau sutinka, kad visus kenkėjiškus darbus tyčia daro Jie.
Bet apie viską nuo pradžių. (gera klišė, ar ne?).


Paskaičiau "7 meno dienose" P.Pukytės nusistebėjimą apie tai, kodėl reikėjo VEKS moterytėms, kurios kaip pačios skelbia, daugiausia lėšų - daug daug milijonų - skiria komunikavimui, žinių apie kultūrinį Vilnių sklaidai po pasaulį, susirasti britų žurnalistą, kuris "ne tik niekaip nesusijęs su kultūra, bet ir savo tekstuose kitas šalis vertinantis pagal Anglijos-Amerikos, kaip 'visatos centro', kriterijus bei demonstruojantis pokolonijinio keliautojo aroganciją". Na, apie vieną anglišką turistą, išsityčiojusį iš indiško maisto, neseniai pranešė Auksinė varpa, o pakomentavo Buka. Dabar turime artimesnį pavyzdį. Vakare galėsit paskaityti tą P.Pukytės straipsnį 7md tinklapyje, ten ir to žurnalisto straipsnio vertimas, o originalą galima pažiūrėti ir dabar:
Vilnius joins Europe's culture club
By Sankha Guha

Yra ir skaitytojų komentarų. Vienas specialistas gerai žino apie korupciją Lietuvoje, tai, greičiausiai lietuviškos kilmės komentatorius. O kiti draugiškai pasibjaurėjo straipsniu. Visokių, pasirodo, esama požiūrių :)

12 komentarų:

  1. A, tas straipsnis tai toks savotiškas.. Labai paviršutiniškas man pasirodė. O komentarų dauguma pradžiugino, kad daug kam esame patraukli šalis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man pasirodė, kad ten toks savotiškas anglų jumoras, todėl nereiktų labai rimtai priimti jo pašaipos. Bet Pukytė juk yra angliškos kultūros specialistė, ji, atrodo, to jumoro čia neįžiūrėjo. Šiaip tas straipsnis man nepasirodė labai blogas. Bent mums, pripratusiems prie savų dienraščių liejamų paplavų, atrodytų net gana korektiškas, jei negriebtų už brangiausio, ką turim :D Ir gal kaip tik patraukia skaitytojų dėmesį, nes nepiešia saldžių vaizdelių. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anglų humoras... Sankha Guha - anglas? Chi. Visada trauki per dantį svetimas kultūras, kai praradai savąją.

    Nemanau, kad Vilnius nustebins Europą. Nenustebins. Bet šito WOG (Westernized Oriental Gentleman) straipsnis yra piktavališkas. Net nejuokinga.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sankha Guha, kaip suprantu pagal pavardę, ne anglas, o britas :) Nors... pas mus, kai Zadneprovskis laimi Olimpiados medalį, mielai sakoma, kad jis lietuvis :)
    Bet kalbu apie anglų humorą, kuris anot A.Užkalnio, irgi žymaus anglų kultūros specialisto, yra humoro viršūnė, todėl natūralu, kad kiekvienas britas nori pasipuikuoti anglišku humoru. :) Užkalnio straipsnis apie angliško humoro ypatybes buvo atspausdintas žurnale "Miesto IQ", įsidėmėjau, kad, pasak autoriaus, besišaipydami anglai peržengia ribas: kaip pašaipą pateikia savo nekultūringumą. Pavyzdžiui čia, kai žurnalistas pasigiria nieko nežinojęs apie Pirosmanį, primena Užkalnio pateiktus pavyzdžius, kaip kalbėtojas bando prajuokinti auditoriją prisipažindamas nesugebąs ištarti ilgesnio ir sudėtingesnio žodžio.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Niekada nesupratau angliško humoro. Jis man atrodo sadistiškas. O šitas subritėjęs indas nieko nenutuokia apie jokį humorą. Juk šaipytis galima ir geraširdiškai, o ne viską iš anksto užbraukiant vienu ypu.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Perskaičiau straipsnį, perskaičiau komentarus. Kurie iš tų draugiškai pasibjaurėjusių yra užsieniečiai, o kurie- mūsų tėvynainiai, uolūs lietuviai-patriotai, o gal tiesiog uolios VEKSO panelės, atliekančios savo darbą- spėlioti nebandau, nesvarbu.
    Aš nepasibjaurėjau straipsniu. Nepulčiau piktintis. Žinoma, mums nemalonu matyt, kaip kvaili užsieniečiai abejingai praeina nepastebėdami pro dalykus, kuriais mes didžiuojamės ir giriamės, bandome tuos bjaurybes vaišint, nustebint, norim, kad jie žavėtųsi- o jie, bjaurybės, kiša nosį tik ten, kur nieko įdomaus nėra, pastebi tik keistas nesąmones. Skaudu.

    Bet reikia prisimint, kad:

    1. Kitaip nebūna. Visada taip: šeimininkė pluša, ruošia balių, bėga į parduotuvę, perka produktus, dvi naktis gamina, verda, kepa. Šeimininkas suplukęs šluoja kiemą, netgi nusausina balą vidury kiemo, nors ta bala buvo toks įprastas dalykas, kad be jos kažkaip nebejauku, ir negi dabar į būdelę tiesiai pradėt vaikščiot, jeigu takas įprastas išmintas ratu, aplenkiant balą, kurios nebėra..?...
    Šeimininkė suslepia į tamsiausius kampus visus įprastus, kasdienius daiktus, išblizgina namus taip, kad šeimynai belieka trypčioti kieme, nebedrįstant įeit į vidų, kol svečiai neateis. (O ir ką ten veikt dabar? Gyvent normaliai juk dabar neįmanoma, kol balius nepraeis, svečiai neišvažiuos...).
    Pas vieną kaimyną paskolinamas nuostabus paveikslas su gulbėmis, pakabinamas ant sienos. Iš kito kaimyno pasiskolinama palmė ir vaza su verbomis. Ir pagaliau. Mes pasiruošę. Padarėm viską, ką galėjom, svečiai turėtų būt patenkinti.

    Na, ir... Ar verta pasakot toliau? Juk žinom visi, kaip tas dalykas paskui atrodo.
    Svečiai, rupūžės, tik iš mandagumo pagiria mūsų vaikučius, netgi ne kiekvienas teikiasi reikiamai padžiūgaut: "Ach, kokie gražūs, kaip paaugę! O čia toks didelis, turbūt, Petriukas? Ar Marytė? Nepamenu, kuris vyresnis buvo...?"
    Svečiai, rupūžės, per visą vakarą taip ir nepastebi nuostabaus paveikslo su gulbėmis. Jiems dzin, kad kiemas toks gražus, jame nėra balos. Užtai kažkuris iš sostinės atvažiavęs švancas baisiai apsidžiaugia, radęs už tvartuko paslėptą surūdijusią žagrę. Visiems entuziastingai pasakoja, kas čia per daiktas, ir kad tokią dabar rasti galima tik kaime.
    Žodžiu, svečiams sunku įtikti. Ir visada, juos išlydėjus, lieka du jausmai: palengvėjimas, kad 0pagaliau darbas atliktas, galima gyvent toliau; ir- 2) nedidelė nuoskauda, kad pastangos nebuvo deramai įvertintos.

    (O dabar pereisiu prie antro punkto. Bet pirma paskelbsiu šitą, kad neprapultų mano darbas... :) )

    AtsakytiPanaikinti
  7. Bukai: Aš irgi neįkertu jų humoro, bet bandau plėsti savo supratimo ribas :) Man visada idealus humoras atrodė Jerome K.Jerome "Trise valtyje". Ten gražiai šaipomasi iš angliško gyvenimo. Bet jei Jerome taip būtų parašęs apie kelionę po Lietuvą, tai kažin ar taip žavėčiausi ;) Net "Trise dviračiais" man ne itin patiko, nes ten jau pasišaipo iš vokiečių ir net pasirodė, kad per žiauriai.
    Bet bandau visaip žiūrėti, ir Sacha Baron Cohen'o humorą žiūrėjau ir net pakikenau (gal ir nemandagiai...)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Iš "Trise valtyje" mano atmintyje išliko tik epizodas apie tragiškus bandymo įkalti vinį padarinius. Sadistiškas humoras, sadistiškas.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Antras punktas bus trumpesnis. Ir aiškesnis. Gal.

    2. Įtariu, kad tokie "kvaili, nepakankamai informatyvūs, nepakankamai geranoriški" reportažai, kuriuos rašo apie mus užsieniečiai- yra vis tik geresnė reklama mums, negu tai, ką apie save jiems mes pasakojame patys.

    Bandau įrodyt pavyzdžiais.
    Įsivaizduokime, kad randame lietuviškame žurnale pasakojimą apie kelionę į Baltarusiją. Arba į Estiją. Arba į Turkmėniją. Pasakojimą, kurį parašė koks nors eilinis lietuvis Troy, arba Fanta. Minske jis net nesiteikė aplankyti "VDNCh" ir net nematė naujosios bibliotekos. Paslampinėjo po turgų, pabendravo su kažkokiais pankais, sudalyvavo idiotiškoj demonstracijoj prieš valdžią ir dabar pasakoja visiems, kokia ta Baltarusija yra. Taline jis išvis matė tik keletą rūsių, kuriuose kalbejosi tik su rusais, o gyvą estų literatūros klasiką matė tik per televizorių. Ir išvis susidaro įspūdis, kad jis net "Kalevalos" neperskaitė, prieš važiuodamas į Estiją.

    O dabar palyginimui įsivaizduokime, kad tam pačiam žurnale skaitome išsamų, kompetetingą pasakojimą apie Baltarusiją, parašytą specialisto. Kuris gimė ir užaugo ten, žino ir myli savo šalį, puikiai ją pažįsta ir gali viską papasakot. Jis pasakoja apie Kupalą ir Naručio ežero grožį saulei leidžiantis. Apie liaudies dainas ir samosvalą BELAZ. Ir t.t.
    Ką ir kaip pasakoja estas apie savo šalį- jau tingiu fantazuot. Mane supratot ir taip.

    Klausimą, kurį dabar užduosiu, irgi jau supratot. Kuris reportažas jums bus įdomesnis?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Dar jus paguosiu. Kad neverktumėt taip graudžiai dėl "Independent". Panašu, kad tas laikraštis toks jau yra. Bjaurus, storžieviškas ir nedvasingas.

    Pažiūrėjau ir pasibaisėjau, pamatęs, kad dvasingam filmui apie Batoną jie paskyrė tik vieną (1/5) žvaigždutę, ir parašė taip:

    "Here is one of those films that seem to arrive pre-equipped with an Oscar-fancying significance.

    The Curious Case of Benjamin Button has the pedigree (a Scott Fitzgerald story), the length (two hours, 46 minutes), the stars (Brad Pitt, Cate Blanchett), and the bland, emollient folksiness (script by Eric Forrest Gump Roth) that will exactly appeal to the Academy. "

    ir gale užbaigia:
    "What on earth interested David Fincher in directing this whimsy? It's difficult to understand how a film-maker steeped in the dark art of Se7en, Fight Club and Zodiac could have been attracted to such material. Perhaps he saw something tragic and frightening in the idea of a man doomed to live his life in reverse, tapping the strain of existential despair Bill Murray suffered in Groundhog Day. If he did, nothing of it appears on screen."

    Tuo tarpu niekingai nedvasingai "Vikei Barselonai" davė tris žvaigždutes ir pagyrė. Bet irgi storžieviškai:

    "After his sojourn in London, where he made two of the most shockingly poor films of his career, Woody Allen has gone to Spain and produced, not a masterpiece, but a film that leaves you relieved simply because it's not an embarrassment."

    Tokie jau tie britiški pasipūtėliai yra, nieko su jais nepadarysi. :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Akivaizdu, kad nedvasingi tie tipai...
    ;)

    AtsakytiPanaikinti
  12. Akivaizdu, kad man reikia jau nustot piktnaudžiaut žodžiu "dvasingas", bo Vaida gal jau galvoja, kad aš čia iš jos taip tyčiojuos, o aš visai nekaltai, man tiesiog labai patinka tuo žodžiuku pasidžiaugti, taip tinka man jis visur, kad neturiu jėgų nustot... :)

    AtsakytiPanaikinti