Rašyti užsieniečių pavardes lietuviškai taip, kaip jos tariasi, jau darosi nejauku, atrodo kaip pasityčiojimas iš žmogaus, tai gal mesiu tą įprotį lietuviškai transkribuoti pavardes. Tačiau labai suprantu, kad net ir suprasdamas tą užsienio kalbą nevisada žinai kaip tarti kokią pavardę. Tam reiktų gaudyti per atitinkamas TV ar radijo stotis, gal kas netyčia paminės norimą pavardę. O man visada rūpi, kaip tariasi vieno ar kito aktoriaus pavardė, dažnai tariu sau tik pagal savo įsivaizdavimą, o todėl suklystu. Pavyzdžiui aktoriaus Forest Whitaker pavardę reiktų tarti ne Vitaker, o Uidaker.
Paieškojau internete, pasiklausiau, kaip tariama Ralph Fiennes pavardė. Randu tokį tinklapį Inogolo, English Pronunciation Guide to the Names of People, Places, and Stuff.
Tačiau nerandu Harvey Keitel tarimo. Tai yra, vardas yra, o pavardės ne.
Galima išgirsti Forvo tinklapyje. Tačiau ten ilgai krauna puslapius, nes ieškoti galima daug įvairių žodžių tarimų ir įvairiomis kalbomis. Tiesa, Salman Rushdie vardą taria amerikietis ir, kaip išaiškino specialistė, visai ne taip kaip reiktų, o neteisingai, suanglintai Rašdi. Tačiau gerai sužinoti ir kaip amerikiečiai taria :)
O Scarlett Johansson vardą jau galima išgirsti dvejopai.
Gal dar rasiu tinklapių, kuriuose galima išgirsti tarimą.
Tiesa, Harvey Keitel pavardę amerikonai visgi taria Kaitel.
O jau Miki Rork... :D
Pasirodo Nobelio premijos laureato Coetzee pavardė tariama Katsija.
AtsakytiPanaikintiHm, jie dar aiškina, kaip tarti pavardę Laurinaitis: http://inogolo.com/pronunciation/Laurinaitis
AtsakytiPanaikintiKodėl jiems ta pavardė tokia svarbi?
Forvo tinklapyje lietuviška skiltis... kaip visada ir visur, su rusiškais keiksmažodžiais http://forvo.com/languages/lt/
AtsakytiPanaikintiAnonimiškam: nėra taip baisu, kaip buvau pradėjus įsivaizduoti :)
AtsakytiPanaikintiĮtraukti žodžiai, kaip suskaičiavau, iš trijų žinučių - apie koncertą, apie nugriautinus pastatus ir apie Lietuvos vardo kilmę. Matyt, kažkur studentai mokydamiesi lietuvių kalbos pasirenka straipsnelius ir juos nagrinėja.
O kiti žodžiai atsitiktiniai, ne tiek jų daug, matyt nelabai kam rūpi, kaip tariama lietuviškai. Bet svarbu, kad įtrauktas Šarūnas Jasikevičius :)
o nepagalvojot, kad tada reiktų rašyti ir на кирилицу,ir रवु्मवे्रपवमव्े ेरवमिरव्मवपमव् य़ ? juk, o Dieve, iškraipys ir įžeis? kažkodėl anglai mano pavardės NIEKADA nerašo su š ir ž. nors, nurašinėja nuo paso.
AtsakytiPanaikintinegalima susitarti taip: lietuviškame tekste jei rašai transkribuotą, tai vienąkart, teksto padžioje, pateiki originalą, o jei rašai originalą, tai pradžioje pateiki transkribuotą?
Anonimiškam - dėl pavardžių transkribavimo lietuviškai. Aš dėl to jau pasidaviau. Kai dar vyko kažkokios diskusijos, tai ir komentarus rašiau, ir palaikiau tuos lituanistus, kurie reikalavo, kad pavardės būtų transkribuotos. Atsimenu, tada Valatka parašė kaip visada smerkiantį straipsnį, vos ne su keiksmais apie tai, kad nesąmonė yra transkribuoti. Žurnalistų interesas suprantamas: kai nereikia rašyti pavardės pagal tarimą, tai tik padarai copy-paste iš interneto ir medžiaga parengta. O jei reiktų transkribuoti, tai reiktų redakcijose išlaikyti lituanistą, kad pagal taisykles ir taip toliau. Taigi, kaip visada laimėjo Valatka su savo nuogu piniginiu interesu. :)
AtsakytiPanaikintiVis bandžiau rašyti transkribuotai, tačiau ne visada žinau, kaip tariasi, o spaudoje juk visai neliko pavyzdžių. Pasidaviau :)
Šita "problema" jau taip nudiskutuota, apseilėta visų ir visapusiškai, kad nieko naujo nebepasakysi. Visi argumentai už ir prieš išvardinti, abi pusės turi nepermušamų kozirių, absoliučiai teisingo varianto tiesiog nėra. Atrodo, visi tai suprato ir aptilo. Turbūt, laikinai. Kol paaugs jaunimas, dar nedalyvavęs diskusijoj. Ir vėl prasidės iš naujo: "o kaip su kirilica?" "o kodėl ne Šeikespjeras, o Šekspyras?"
AtsakytiPanaikintiSakai, pasidavei. Jeigu Tu lituanistė, jei Tau itin aktualu susikurt vieną taisyklę visiems atvejams- reiktų užjaust. Nepavydėčiau, būtų tikrai sudėtinga pasirinkt "teisingą taisyklę".
Man lengviau. Galiu nesukti sau galvos dėl taisyklių. Man nereikia rašyti jokių raštų oficialiai erdvei, kur privalu laikytis antspaudais patvirtintų, žodžius, šukuosenas ir šlipsus reguliuojančių direktyvų. Dėl mano kalbos mano pašnekovai susijaudint gali tik tada, jeigu ji pasirodytų jiems pernelyg nešvanki arba pernelyg nesuprantama. Todėl galiu sau leist kalbėt ir rašyt tokiais žodžiais, kurie man atrodo tam ar kitam sakiniui labiau tinkami. Kartais- "grynai pagal taisykles" (jeigu jas žinau... retas atvejis..), kartais- įžūliai barbariškai, kartais- paprasčiausiai, kaip įpratęs, kaip dažniau matau ir girdžiu kalbant aplinkinius žmones.
Jeigu dirbčiau laikraštyje, jeigu rašyčiau diktantą mokykloje- taip, žinau. Joks kalbos redaktorius, joks mokytojas nepakęstų, jeigu vienam ir tam pačiam tekste vienam sakiny parašyčiau "Scarlett", o kitame- jau "Skarletė". Žinau, kad taip draudžia taisyklės.
Na, ir kas? O jeigu man norisi, jeigu taip man diktuoja mano kalbos jausmas, nuojauta, noras paišsidirbinėti? Kalba yra priemonė perteikt jausmus ir kitą informaciją. Kuo tiksliau ji perduoda tai, ką norime pasakyti, tuo ji yra teisingesnė. Kartoju: žodis yra TEISINGAS tada, kai jis tiksliai PERDUODA tai, ką norima pasakyt. Kada skaitytojas (klausytojas) nesuka sau galvos "ką tai reiškia?", "o kokia čia taisyklė".
Galbūt, ir su pavardėmis galima būtų nedaryt tokios "didelės problemos". Prisiminkime, kaip elgiamės su mums negirdėtų egzotiškų žvėrių, augalų, tolimų kalnų ir miestų vardais. Jeigu jie toli, jeigu jie negirdėti- jie irgi pradžioje neturi lietuviškų pavadinimų. Mes išgirstame lotynišką žodį, jis mums sunkiai ištariamas, netinka. Mes išgirstame indėnišką žodį, išverčiame jį savaip. Paskui- jeigu tas gyvūnas mums reikalingas, jei tenka minėti jį dažniau- sugalvojame jam lietuvišką vardą.
Taip pat elgiamės (turėtumėm elgtis) ir su mokslo, technikos, meno terminais.
Čia parašiau žodį skliausteliuose "turėtumėm".
Nes yra daug baisių pavyzdžių, kaip kalbininkai paskubom sukuria dirbtinius "lietuviškus" žodžius, kurių niekas nenori vartot, nes jie "neprilimpa", nes netiksliai perteikia prasmę.
Manau, kad laisvai galėtumėm taip elgtis ir su pavardėmis, kaip ir su miestų, šalių pavadinimais. Jeigu galime ramiai vartoti žodžius "Paryžius" ir "Pekinas"- lygiai taip pat galime vartoti "Šekspyras" ir "Britnė Spyrs".
Kol vardai mums nauji, negirdėti (retai girdimi, tik specialistams pažįstami)- originalo pavidalas būtinas, jis neša pirminę informaciją. O jau kai vardą "prisijaukiname", kai visiems visiškai aišku, kieno jis, ką jis reiškia- pilnai užtenka vien lietuviškos formos. Tada jau "originali rašyba" atrodo juokingai, dirbtinai, pretenzingai. (Pavyzdys: net aršiausieji superpupervakarietintojai-rusizmų-bijotojai dar kol kas neišdrįso Kiniją pavadinti "Čaina", o Pekiną- "Beidžingu". Ir jie vis dar rašo "Paryžius", o ne "Paris".)
Urvini, sakai, kad naujiems vardams reiktų iš pradžių vartoti originalią rašybą, o paskui kai jau tampa žinomas - galima ir transkribuoti. Tačiau klausimas: o kaip mes sužinosim, kaip skamba tas vardas, kaip jis taps prisijaukintu? Pavyzdžiui, įsivaizduok, koks šokas žmogui, nesimokiusiam anglų kalbos, sužinoti, kad Keira Knightly yra Kyra Naitli. Net inicialai nesutampa :D Nes mintyse jis jau pusmetį tą vardą ir pavardę sau tyliai skaito "keira knigtli". Atsimeni, kaip juokeisi, kai per radiją išgirdai tariant Baudolairas? Dauguma siūlė rašyti originalą, o skliausteliuose tarimą. Arba atvirkščiai. Man rodos, tik vienintelis laikraštis "Atgimimas" pabandė įgyvendinti šią taisyklę. Bet ir vargina toks tekstas, patikėk. Rusams bepigu: jie į savo kirilicą vis tiek turi perkelti pavardę, tai kelia pagal tarimą, norom nenorom turi išsiaiškinti tarimą. O pas mus kas imsis tokio sunkaus darbo, kai galima greičiau: copy-paste, o skaitytojas lai žinosi.
AtsakytiPanaikintiVienas garsus kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras man prieš metus kitus dėstė tą patį, ką Urvinis: grožiniame tekste reikia leisti viską.
AtsakytiPanaikintiIr dar pranešu, kad anonimiškas - ne aš, net jei anas anonimiškas panaudojo devanagari rašmenis (turbūt iš rašmenų jungimo pavyzdžių ištraukė, nes prasmės nerasta).
O aš galvojau, kad ten kažkokie arabiški rašmenys :)
AtsakytiPanaikintiGrožiniame tekste viską ir leidžia, bet visgi vienodai, o ne teksto pradžioje John Kennedy, viduryje Džono Kenedžio, o pabaigoje JFK.
Įdedu nuorodą L.Jonušio pasisakymo prieš transkribavimą ir su užuominomis, kad A.Piročkinas propaguoja sovietizmo atgyvenas. Lietuvių kalbos komisija su džiaugsmu jį publikavo savo tinklapyje:
http://www.vlkk.lt/lit/naujienos/naujiena.991.html
Aišku, tokiam poliglotui Jonušiui nerūpi kitų žmogelių vargai. Bet jis, niekšas, pasirėmė dar ir kitais autotitetais. Keista, kad keturi iš jų jau netikėtai mirę - čia tarp kitko, pamąsčiau apie greit lekiantį ir grobiantį laiką.
Šiandien:
AtsakytiPanaikinti"Kalbos komisijos vadovė iš posto stumiama dėl svetimvardžių rašybos"
Pasirašiusiųjų sąraše- visi seni nusipelnėliai pirdylos.
Kadangi nurodei naujieną, paskelbtą balse, o ten, atrodo, jau mąstantys žmonės nebevaikšto, tai ir komentarai neįdomūs. O tema ši nėra tokia paprasta, kaip norėtų "Vakaro žinių" skaitytojai. Štai alfoje ginčijasi priešingų stovyklų atstovai ir abiejų argumentai, atmetus kraštutinius įžeidinėjimus, nėra lengvai ignoruojami: http://www.alfa.lt/straipsnis/10258670/?Kalbos.komisijos.vadove.is.posto.stumiama.del.svetimvardziu.rasybos=2009-02-09_21-00
AtsakytiPanaikintiŠiaip mano nuomone Smetonienei jau užtenka ten trūnyti, ir taip ilgai ramiai ten buvo įsitaisius. O dėl svetimvardžių rašybos... Šitą temą tikrai reiktų atgaivinti. Nes, kaip rašo vienas komentatorius, jau galima aptikti ir tokius svetimvardžius: Churčilis, Valesa ir pan. išsigimimų.
"Tačiau šiandien gyvename konservatorių siautėjimo, sąskaitų suvedinėjimo, regreso laike. Todėl suprantame laiko nublokštųjų nepasitenkinimo priežastis, norą griauti tai, kas buvo kantriu ir atidžiu darbu sukurta, šlifuota ir derinta su jais pačiais. Derinta ir prie pasaulio, Europos kultūrų bei politikos pokyčių."
AtsakytiPanaikintiTaip teigia ponia Marija-Aušrinė, aišku Pavilionienė, nes tik ji labai gerai gaudosi, kokiai partijai priklauso jos pasibaisėjimą sukėlusį kreipimasį pasirašę ponai Marcinkevičius, Genzelis ir Jonas Kubilius. :) Gal vardo neišskaitė ir sumaišė su Andriumi? :)
Žodžiu, karštai gina ponią Smetonienę, žr.
http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/article.php?id=20510557
Kodėl žmonės negali ginčytis bent su šiokiais tokiais argumentais, o ne vien kaltinimais priklausymu nemėgstamai partijai?
Kodėl žmonės negali į gamtą, aplinką ir gyvenimą žiūrėti giedriomis akutėmis, nepolitizuodami kiekvieno nieko? Žodis "konservatorius" ne visada reiškia megztųjų berečių partiją. Primenu, beje, kad ta partija pati jau atsižegnojo nuo to žodžio. Jie dabar ne konservatoriai, jie dabar katalikai. Atsiprašau. Ne vien katalikai. Dar ir bambizai, pravoslavai, unijatai ir dar visokie. Konservatorių jų tarpe nėra.
AtsakytiPanaikintiPonia Marija Aušra (būdama ne konservatorė, ji net vardus savo retkarčiais sukeičia vietomis, kad neužsistovėtų..) aiškiai įvardina, ką turi omeny:
"Valstybinė kalba nėra nuėjusiųjų nuo visuomeninės arenos žmonių nuosavybė. "
"..save garbiais Lietuvos piliečiais laikantys .."
"..posėdžiuose, kurie virsdavo garbaus amžiaus politikų ir mokslininkų kalbininkų isteriškais pasisakymų pliūpsniais, kaltinimų politikams lavina. Pasisakantys girdėdavo tik save, atverdavo tik savo dogmatišką galvoseną, reiškė radikalius įsitikinimus, negirdėdami kitų..."
Žodžiu, kaip ir aš sakiau: seni pirdylos.
Ar tai ne argumentas? :)
Aš su Aušra Marija. Ir su Marija Aušra.
ŠALIN RANKAS NUO SMETONIENĖS!
Turbūt norėjai pratęsti Marijos-Ne-Konservatorės šūkį taip:
AtsakytiPanaikinti"Valstybinė kalba nėra nuėjusiųjų nuo visuomeninės arenos žmonių nuosavybė. Ji yra Smetonienės vadovaujamos institucijos nuosavybė. Tai yra aukščiausioji institucija, todėl ginčai baigti."