Spaudos apžvalga: kur dingo autoriai?

Taip jau gavosi, kad prenumeruoju laikraščius, kurie išleidžiami penktadieniais. Todėl po penktadieninio atplūdžio visada tenka pasilikti laikraščių maloniam šeštadienio rytui, o paskui ir popietei, ir gal dar toliau. Tačiau vakarykščius laikraščius - VISUS - sugebėjau perskaityti per vakar vakarą. Kas darosi? Peržvelkim paeiliui:

Atgimimas

Makaraitytė apie Leo LT - arklį, kuris nejuda nei į priekį, nei atgal (aš jau vadinčiau ne arkliu, bet asilu :)). Pašnekėjo su Rymantu Juozaičiu. Atsimenate? Tas, kuris spruko iš šio projekto paaiškinęs, kad dėl asmeninių priežasčių. Jei ponia Bajorinienė būtų tokia gudri buvus - ar turėjusi nors kiek noro nevykdyti kažkokių ponų užsakymų, - tai irgi būtų sprukus seniai iš VEKSo. Nors visada į pasitraukusiojo vietą ateina kas nors. Vykdyti kitų ponų užsakymų :) (kol kas netaikau tos pastabos naujajam VEKS direktoriui, nes pasiklausius "Kultūros savaitės" laidos jis man pasirodė protingas).
Džina Donauskaitė rašo apie "skurstančias vidurinio sluoksnio šeimas". Sunku man suprasti, apie kokį sluoksnį šnekama, kadangi pažįstu tik tokius, kurie vos-vos vertėsi ir anksčiau, ir jokių "erdvesnių automobilių" išsimokėtinai nepirko, arba tokius, kurie turi užtikrintą darbą, bet irgi dėl to nepuolė pirkti naujų automobilių ir naujų namų. Tuos laikiau viduriniu sluoksniu, nors jie ir negalėjo pasigirti madingais baldais ar prašmatniais rūbais. Jaunus žmones, kurie drąsiai ėmė paskolas ir dabar turi daug daiktų ir prisiminimų apie aplankytas egzotiškiausias pasaulio šalis, vadinčiau žmonėmis, pirmą kartą susidūrusiais su tikromis problemomis. Manau, kad mažai kam gyvenime tenka išvengti kokių nors problemų, visiems reiktų išmokti tai pergyventi, iškentėti.

Dar laikraštyje yra žurnalistinio tyrimo straipsnis apie melaminą Maximoje, bet nesidomėjau, kadangi ir taip iš Maximos nieko neperku, o susidomėčiau, jei būtų tyrimas apie prekes parduotuvių tinkle "Iki" :)

Bet kur mano mėgiamas skyrelis "Komentarai"? Ak štai kur: tekstas iš Ulevičiaus blogo ir tekstas iš Dievų žiniasklaidos blogo. Pastarasis apie Respublikos ir Lietryčio pjautynes. Gale parašyta:

"Dievų žiniasklaida" - tai anonimais norinčių likti autorių tinklaraštis. Daugiau skaitykite http://dievuziniasklaida.blogas.lt/

Viskas jau žinoma, matyta, girdėta. Ir tinkamai anonimiška :) Deja, Atgimime mėgstamų paskaityti Naujosios kairės'95 autorių nelikę nė vieno... O jau tikrai žalios Indrės Kleinaitės tai labai pasigendu. :(

Literatūra ir menas

Pokalbis su Sigitu Parulskiu. Taip pat būtų labai anonimiškas, nes nepaaiškinta, kas kalbasi su rašytoju. Bet paaiškinta, kad tai tas pats pokalbis, kurį transliavo LR laida "Kultūros savaitė" sausio 10 d. Atrodo, kad Litmenis su "Kultūros savaite" susijungė į vieną įstaigą, nes šiandienį pokalbį iš "Kultūros savaitės" taip pat pažadėta atspausdinti Litmenyje. Tarp kitko, ir šitas pokalbis buvo įdomus.

Natalija Botkina apie Cvetajevą, Taisija Kovrigina apie Cvetajevos rinktinę "Į niekur laiškai". Jaunimo puslapyje - sujaudintas jaunuolio Armo Rudaičio atsiliepimas apie filmą "Keista Bendžamino Batono istorija".

Aha, randu mėnesinį priedą "Park@s", kurį leidžia Šiaulių universitetas. Visada su pasigardžiavimu skaitau G. Mažeikio tekstus. Perverčiu - nėra. Perskaitau Danguolės Šakavičiūtės repliką apie į geriausių lietuviškų knygų paaugliams penketuką patekusios knygelės - Laimos Vincės "Vaiduoklė svetainėje" - labai jau prastą vertimą į lietuvių kalbą.

Šiaurės Atėnai

Vertimas 1, vertimas 2, V.M. parengtas pokalbis apie medijų kultūrą Lietuvoje, latvių draugė Laura Laurušaitė šnekina Janį Ogą, Mindaugo Nastaravičiaus eilėraščiai, matyt parašyti laisvu nuo žinių skaitymo per LR metu, dvi recenzijos, vieną iš jų perskaitau nepatikliai, nes recenzentas - verslusis VyneTu kraštietis Gintaras Bleizgys, kita man labai patinka, nes recenzentas Levutis Malinauskas ją pradeda pasakojimu, kai jam metroseksualas pardavėjas-konsultantas prie kosmetikos stendo poliruoja nagą. :) Bet nūdienos reflleksijų nematyti, tik 2006 metų dienas vis dar piešia Sigito Gedos priraišioti vieversiai.

7 meno dienos

Šitas laikraštis visada aptarinėja šviežiausias kultūros naujienas. Pukytės pašaipos nebėra, matyt, Knygų mugės metu VEKSo organizuotas kelių autorių pagirdymas bare "In vino" apramino šauniosios VEKS kritikės įkarštį, nes ji irgi buvo viena iš tų autorių :) Tai tik mano niekuo nepagrįstas juokelis (pranešu konkrečiai Pukytei ir atsitiktinai čia atsidūrusiems jos draugams bei priešams). Tikroji mano žinutė yra ta, kad jos tekstų visada pirmiausiai ieškau šiame laikraštyje.

Ė ne, yra juk Paulina Pukytė :) Vakar praleidau kažkodėl, sulipinau su kitu straipsniu, o dabar atradau, kai popiet dar kartą perverčiau mėgiamą laikraštį :) Žr. Tūkstantmečio grėblys

Tačiau Audronio Liugos recenzija turėtų į miltus sumalti jokiais faktais nepagrįstą, tik savais įspūdžiais paremtą Virgio Valentinavičiaus nuomonę, paskelbtą Alfos autorių bloge: Castellucci: Never Again. Liugos faktai tokie:

[...] Castellucci taip konstruoja savo įvaizdžius, kad jie gali reikšti viską ir kartu nieko. Siekdamas jutiminio sąlyčio, jis apeliuoja į žiūrovo refleksus, bet refleksijos nesužadina. Tai yra jo jėga ir kartu silpnybė. Šis menininkas sugeba sukelti afekto būseną, bet neskatina mąstyti, nes mąstymas yra intelektualus valios aktas, kuriam nepakanka tik įspūdžio. Žinoma, galima aiškintis, kaip kas suprato vieną ar kitą įvaizdį, bet tai anaiptol nėra mąstymas, o tik komentaras. Todėl nenuostabu, kad pats Castellucci noriai komentuoja savo kūrinius. [...]

Jei nieko nesupratote, tai taip ir reikėjo. Aš supratau, kad suprasti turi teisę tik spektaklio autorius.

Skaityti toliau...

Galų gale atsirado vienas žmogus

Galų gale atsirado vienas žmogus, išdrįstantis pasakyti "Karalius nuogas". Aišku, tai sakė įvairūs žmogeliai iš gatvės, bet jų paprastai niekas nesiklauso. Sakė Landsbergis ir už tai ilgai ir metodiškai buvo apmėtomas mėšlu. Porą kartų tą temą mėgino paliesti Donskis, bet labai atsargiai ir klausinėdamas tuos pačius žiniasklaidos atstovus: apie lietuviškos žurnalistikos kokybę. Sakadolskis mandagiai pridėdavo, kad taip yra ir kitose šalyse, tik[...]. Račas, Bačiulis ir kiti pasakojo, kokie jie narsūs kovotojai.

Kad lietuviška žiniasklaida dvokia, galų gale garsiai pasakė Aušra Maldeikienė:

Aušra Maldeikienė. Žurnalistų solidarumas : už ką kovojame, broliai ir sesės?

Tekstas paskelbtas tik Bernardinuose. (Dėl visa ko pasidariau kopiją, nes gal ir iš ten greit dings). Nes žiniasklaida nemėgsta, kai apie juos kalbama atvirai. Ypač tie, kurie save laiko įtakingais. O tokie tekste paminėti (Valatka, Radzevičius, Račas).

Skaityti toliau...

Oskarai: jų rezultatai, mano rezultatai

Oskarai paskelbti, rezultatai tokie:
Best Motion Picture of the Year: Slumdog Millionaire (2008)
Best Performance by an Actor in a Leading Role: Sean Penn for Milk (2008)
Best Performance by an Actress in a Leading Role: Kate Winslet for The Reader (2008)
Best Performance by an Actor in a Supporting Role: Heath Ledger for The Dark Knight (2008)
Best Performance by an Actress in a Supporting Role: Penélope Cruz for Vicky Cristina Barcelona (2008)
Best Achievement in Directing: Danny Boyle for Slumdog Millionaire (2008)
Best Foreign Language Film of the Year:Okuribito (2008)(Japan)
Visą sąrašą žr. kad ir čia.

Mano rezultatai tokie: keturi taiklūs šūviai ir keturi baudos ratai. (žr. Spėlionės)

Įspūdžiai: Šonas Penas buvo vienintelis apdovanotasis, kuris iš anksto nebuvo pasirengęs ir pasirepetavęs padėkos kalbos. Netikėtumo apimtas šūktelėjo kažką panašaus į "Negi jūs visi taip mėgstat gėjus?", paskui iš užpakalinės kišenės išsitraukęs sulamdytą popieriuką ir iš vidinės kišenės - akinius, bandė perskaityti kažkokias pavardes, kam jis atseit dėkoja, o paskui bandė atitaisyti savo pradinę frazę skeldamas kalbą turbūt iš to paties Milko repertuaro apie lygias teises gėjams ir pridėjo kažką nerišlaus apie tuos, kuriems turėtų būti gėda, kad balsavo prieš gėjų santuokas. Pabaigoje kažkodėl išreiškė apgailestavimą tik vienam savo varžovui - Rourkei. Kiti, atseit, nulis. Bet man suprantamas toks jo susijaudinimas, kas galėjo tikėtis Oskaro už vyriškus tarpusavio bučinius, kai daug gražesni lyriški bučiniai iš "Kuproto kalno" savo laiku nesulaukė tinkamo įvertinimo :)

Visi kiti laureatai buvo labai pasiruošę savo apdovanojimams, o ypač Slumdogų komanda, atsiskraidinusi gal pusšimtį indų.

Edvinas Pukšta, kuris buvo nusamdytas pakomentuoti šią ceremoniją, buvo pasiruošęs gerai, galėjo papasakoti apie kiekvieną filmą, tame tarpe ir apie dokumentinius bei trumpus dokumentinius. Šaunuolis.

Skaityti toliau...

fifty-fifty

Pirmiausia mintis kilo skaitant Fantos parekomenduotą Miliūnaitės tekstą. Panagrinėjusi tinklaraščių atsiradimą, paskirtį ir kategorijas, autorė pereina prie lietuviškų tinklaraščių kalbos nagrinėjimo. Ir atranda tai, ką mes juk irgi pastebėjome: tinklaraščio autorių kalba artima šnekamajai, todėl siekdami šio efekto tinklaraštininkai nevengia įvairiausių žargonų, o turbūt populiariausias žargonas yra lietuviškas tekstas, pagardintas rusiškais ir angliškai žodžiais.

Ir anksčiau galėjome stebėti forumuose, kaip vieni forumiečiai negali apsieiti be rusiškų įterpinių, o kitiems iš lūpų (klavišų) sprūsta angliški žodelyčiai. Vienas forumietis tikrai buvo įdomus: pradžioje savo kalboje labai dažnai vartojęs rusiškas frazes (rusiškų TV įtaka, nors gerai mokėdamas lenkiškai galėjo pasipuikuoti lenkiškais išsireiškimais, tačiau to kažkodėl nedarė), paskui perėjo prie angliškų žodžių, tai, man rodos, reiškė, kad susikaupęs gilino šios kalbos žinias. Mano nuomone, angliškų žodžių pergalė prieš rusiškus tereiškė paskutinįjį mados šauksmą.

O tai, kad šnekamojoje kalboje nuolat norisi išsireikšti šmaikščiai ir taikliai, ir tam panaudojami svetimžodžiai, juk ne dabartinis įprotis. Visos mūsų tarmės išpeiktos dėl to, kad jose begalės barbarizmų, kurie, beje, ir suteikė toms tarmėms egzotiško žavesio. Regionų tarmės buvo negailestingai paniekintos, be to, įvairių tarmių atstovai, susirinkę miestuose, turėjo vartoti vieną bendrą kalbą, todėl tarmės nyksta. Mieste gimęs jaunimas pradeda kurti savas tarmes ir čia kartoja savo protėvių žingsnius.

...

Ir aš labai tam pritariu. Kalba turi augti, plėstis, persipinti su kaimyninėmis, tik tada ją bus naudinga vartoti, tik tada ji neuždarys vartų į pasaulį. Skaitydama Balkanų regiono autorių knygas baisiausiai pavydėjau, kad to regiono gyventojai gali vienas su kitu susikalbėti, nors ir yra skirtingų valstybių piliečiai. Vėlgi labai didelis Persijos regionas apima kelias šalis, kuriose farsi kalba suprantama, o jau gausybė Šiaurės Afrikos tautų gal susišneka akimis, tačiau tikrai susišneka. Mes gi iki šiol su latviais kalbamės rusiškai arba angliškai, o su lenkais lenkiškai apsiima bendrauti tik tie, kurie gyvena netoli sienos. Net Vilniaus rajono tuteišiai, ar lenkai - kaip jie dabar save vadina - dar lenkiškai nelabai galėtų susišnekėti. Gal jų vaikai, jei jau lankė lenkiškas mokyklas.

Todėl manau, kad vaizdingumo dėlei įpinami kitų kalbų išsireiškimai leidžia po truputį tas kalbas prisijaukinti, kelti pašnekovams norą išsiaiškinti, išmokti tą kalbą.

Ar bus taip, kad išmokę svetimą kalbą nebenorės grįžti prie lietuviškos? Kaip sako anglakalbiai - fifty-fifty. Jei visa žiniasklaida pavirs į Lietuvos rytą ir Respubliką, jei televizijos liks tokios, kokios yra dabar, jei rašytojai visiškai dings iš viešosios erdvės (su kokiu pavydu klausiausi Kurkovo pasakojimo, kaip jie - ukrainiečių rašytojai - nuolat važinėja po provinciją ir šneka su žmonėmis visais jiems rūpimais klausimais, o labiausiai tenka apie politiką), jei leidyklos mokės centus vertėjams, o redaktorius atleis iš darbo, jei...

Pabaigai viena žinutė apie kalbų ir šalių persipynimus:

J. M. Coetzee apie L. Šimkutės poezijos knygą „Mintis ir uola“

Beje, Coetzee, kaip rašo Wikipedia (turėjau į ją kreiptis, nes kilo klausimas, ką Pietų Afrikos Respublikos gyventojas daro Pietų Australijoje, o ten parašyta, kad pastaruoju metu Coetzee yra Australijos pilietis), turi lenkiškas šaknis:

Jego pradziadek Baltazar (lub Balcer) Dubiel był Polakiem, pochodził ze wsi Czarnylas, w województwie wielkopolskim (powiat ostrowski). Dubiel wyemigrował do Afryki w wieku kilkunastu lat, zmarł w 1929. Podczas wizyty w Polsce w roku 2006 pisarz odwiedził Czarnylas i pobliski Odolanów, gdzie jego pradziadek uczęszczał do szkoły.

Skaityti toliau...

"juokėsi kalmaro juoku"

Kaip nemėgstu skaityti teksto juodame fone.

Kažkada teko dirbti prie sovietinio skaičiavimo mašinų triumfo - EC1045. Paaiškinu: EC reiškia Jedynaja Sistema, taip buvo pavadintos didžiosios skaičiavimo mašinos, kurias sudarė daug didelių spintų, o programuoti reikėjo tiesiai per monitorių, nors pradinį kodą greičiau buvo suvesti per perfokortas.

Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla tokių didelių mašinų nemokėjo gaminti, jie kūrė mažesnes lietuviškas M5000 serijas ir t.t. Atrodo, dabar Sigmos pastate veikia muziejus, galima nueiti ir pažiūrėti, kaip visa tai atrodė pažangiais technologijų atsiradimo laikais. (Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Lenino skaičiavimo mašinų gamyklos istorija 1977 - 1982, ATIDARYTAS KOMPIUTERIJOS MUZIEJUS).

Tai va, nuo tų laikų labai įkyrėjo tas gelsvo teksto nagrinėjimas juodame monitoriaus ekrane, nors ir buvo aiškinama, kad akims tai pats palankiausias režimas. Bet ten spalvos nebuvo tokios ryškios kaip dabartiniuose kompiuteriuose, todėl siuntu, kai atrandu kokią įdomią mergaitę, vedančią savo blogą būtent tokiu stiliumi.

Na bet vis tiek užkliuvau smarkiai, kai užėjau į Austėjos vedamą blogą Vėpūtiniai. Keletas ištraukų, tikiu, kad ir jums patiks:

@---> (Čia atseit gėlytė)
Arba ne visai taip, tik kad nelabai matyt prisimenu, nes nenaudoju tokio daikto sms'uose, bet tokia mergaitė, kur sėdėjo šalia manęs autobuse, matyt naudoja. Ir šiaip ji juokinga buvo. Visą kelią rašė smsus ir kalbėjo mobiliu, tik vieną kartą jai bekalbant suskambėjo telefonas. Kitaip tariant, nieks jai neskambino iš tikro, ji tik vaidino, kad turi draugų. Ir lūdna ir juokinga...

[...]

Tada važiavau namo - VĖL buvo absoliuti sauna ir kai tik įsėdusi pagalvojau, kad matyt padariau kažką labai negero ir mane čia baudžia kokios aukštesnės jėgos, prieš mane atsisėdo kažkoks diedukas, kuris visą kelią juokėsi kalmaro juoku (kalmaro iš kempiniuko, jei ką). Galvojau, numirsiu iš juoko. Šaliką užsivyniojau ne tik ant burnos, bet jau ir ant viso veido, nes tooooks užkrečiantis juokas... Kai jau Vilniuj išlipau iš autobuso - vėl į lietų, šaltį ir tamsą, vis dar buvo linksma.Atrodo toks paparastas niekas - kažkoks kalmaro juokas, bet kaiiip pakelia nuotaiką... Nes kitaip tai būčiau
visa tokia nelaiminga ir pikta parėjus namo ir toliau buvus nelaiminga ir pikta.

[...]

Vasaris tai jau beveik vasara
Va neseniai vėl parsiradau iš Šalčininkų, kur eilinį kartą linksminausi matydama Tikrą Žiemą. Ėjau vakare (kai jau absoliučiai tamsu) ir nors jau nebebuvo to "nors pirštu į akį durk" efekto, nes kai sniegas yra, tai vis tiek baltumas matosi (plius dar mėnulis išlindo), pamačiau kitą baisiai gražų dalyką. Visų pirma, tai visur šiaip daug sniego buvo, o kadangi tik neseniai buvo išsigiedriję, tai dieną apsnigo ir gatvę. Žodžiu, viskas padengta sniegu. Ir padedant fantastiškam Šalčininkų (kaip manot, iš kur pavadinimas kilo?) šalčiui taaaiiiip pradėjo blizgėt visas tas sniegas... Ir nepaprastai atsigavau kažkaip, nes kai IR labai šalta, IR labai tamsu, IR mėnulis šviečia, IR daug sniego, IR viskas blizga aplinkui, IR nei vieno žmogaus ar mašinos nėra, tik kartais šunys paloja, tai ooooch. Aukščiausias laimės laipsnis :)

[...]

O jau Ryte balsuosi, vakare nealsuosi įrašą visą reiktų perrašyti :)

Rekomenduoju pasidomėti.

Dar:

Ai, tiesa, tpoliklinikoj dar mačiau jauną gražų gydytoją. Ėjo, o iš paskos ko ne bėgte bėgo seselės, nes jis buvo toks... tikrai Hot:) O gydytojos nutaisė labai juokingai saldžius balsus, kai su juo šnekėjo ir šiaip man buvo linksma. Aha, dabar jam gerai, bet vėliau jos suvalgys jį gyvą. Nes moterų medicinoj dauguma, o vyrai baltais chalatais... mmmm...
O gal ir nesuvalgys, nes vėliau jis bus senas ir negražus.
Fjūūūūch, tada viskas normaliai.

Skaityti toliau...

Bendžamino Batono gyvenimas ir ekranizacija (dar aktualu ir susietas su Abejonėmis)

Vėl "traukiu" šį tekstuką iš tinklaraščio archyvo, nes matau, kad jau ir Ignieška paverkė po šio filmo, gal dar kas nors patirs įspūdžių...

Kita priežastis ta, kad pamačiusi, jog kažkas iš interneto žiūrinėjo šio pranešimo vertimą į anglų kalbą, pasidomėjau kaip jis atrodo.

Siaubas. Jau nekalbu apie tai, kad kažkodėl mano vardą šį kartą išvertė į Moscow , siaubas. Negi kažkas taip šposina googlyje, siūlydamas Vilnių versti į Maskvą?

Pakikenau, kad Minį išvertė į crowd. (Tiesa, toliau komentaruose jis jau pristatomas kaip Ministras) :D

Bet žiūrėkite, kas norit, patys, kas gavosi: Bendžamino Baton life and ekranizacija (and still relevant to the concerns)

----------

Kažkada seniai, turbūt dar forume Užuovėja (kuris irgi, atrodo, tyliai ir ramiai pasišalino iš gyvenimo), kalbėjom su Miniu apie fantastikos apsakymus, įsiminusius iš jaunystės, ir, neatsimenu, jis ar aš atpasakojo tą apsakymą apie Bendžaminą Batoną. Iš tikrųjų, kaip keista, kad vieni pasakojimai po truputį išgaruoja iš atminties, o kiti palieka tokį gilų pėdsaką. Autoriaus neprisiminiau, tačiau atrodo lyg būčiau pasakojimą skaičiusi praeitą savaitę. Matyt ta žinia, užkoduota pasakojime, taip gerai perduodama, kad visos aplinkybės lieka įsirėžusios atmintyje. Tais laikais, kai skaičiau, net nebandžiau mąstyti apie gilesnę prasmę, kaip ir vaikystės pasakose užteko vien siužeto. Ir dabar nenoriu kažko revizuoti ar sverti iš dabartinės sukauptos patirties, labiau prisimenu, kaip mane sukrėtė aprašymas paskutinėse pastraipose, kaip vaiko galvoje blanksta mintys, po to - vaizdai ir pojūčiai, ir kūdikis ateina į pradžią: gimimą ir pasitraukimą į nebūtį. Tas mirties ir gimimo sulyginimas, žmogaus palaipsnis vystymasis nuo bejėgio iki jėgų sužydėjimo, o po to vėl simetriškai į visišką bejėgystę man pasirodė kaip žmogaus egzistavimo kodas, lemtis ir paskirtis. Visų žmonių, nesvarbu nuo kurio galo pradėsi.

Žinoma, kai pradedi žiūrėti tokio savyje įsigyvenusio kūrinio ekranizaciją, ekrane nieko panašaus nerandi. Dirgina smulkmenos, kurios skaitant visai neatrodė svarbios, tai kam jas rodyti. Vis lauki, kol bus parodyta ta jausena, kurią patyrei skaitydama, o juk to negali būti.

Todėl negaliu aš spręsti apie Finčerio filmą "The Curious Case of Benjamin Button", taip dosniai nominuotą Oskarams. Iš karto sutinku, kad už visus tuos efektus, grimus, montažus, kostiumus tas filmas tikrai vertas prizų. Padaryta daug ir labai įtikinamai. Ir Bredas Pitt'as man patiko, kai vaidino senuką. Kai draugavo su Tildos Swinton personažu, net gaila buvo, kad ši tema taip greitai baigėsi. Ir dar patvirtinsiu, kad šis filmas tikrai vertesnis už Slumdogų milijonierių, nes visgi kalba apie žmogaus gyvenimą, paslaptį, santykį su pasauliu. Apie tai verta kiekvienam pamąstyti, gal ši magiška istorija paskatins ne vieną jauną protą pasijusti pasimetusiu.

Man šis filmas pasirodė truputį per daug perkrautas, kartais nuobodokas, nes be Bendžamino istorijos buvo bandoma pasakoti pasaulinių įvykių istoriją, nuosekliai pristatinėti gyvenamajam laikotarpiui būdingus požymius, pavyzdžiui, Bitlų dainos per nespalvotą televizorių ir pan. Nuolatinis sugrįžimas į dabartį, t.y. į Naująjį Orleaną prieš uragano ataką, man išvis nepatiko.

Visgi: pažiūrėti verta, ypač tiems, kurie dabar tik pirmą kartą susidurs su Bendžamino Batono gyvenimu ir mirtimi. Man atrodo, taip buvo pavadintas šis apsakymas.

-----

Kadangi komentaruose Vaida išsakė įdomių minčių, tai keliu šią temą į viršų, gal atsiras ir daugiau mačiusių bei turinčių ką pasakyti apie šį filmą. Nesidrovėkit :)

Skaityti toliau...

Kieta Riešutėlė

Kodėl gi niekas iš mūsų ratelio nekomentuoja Buožytės filmuko "Kolekcionierė"? Laukiau, gal Fanta ką parašys, bet tylu. Negi man teks pavapėti apie tą filmą? O kaip nesinori, nes nėra ką pasakyti apie tą feministinį eskizą. Kadangi skaičiau, kad Buožytė dabar kurs trilerį, tai siūlyčiau jai tuo ir užsiimti. Matosi, kad ji yra tokių filmų įtakoje, nes ir Kolekcionierę statė peržiūrėjusi kokį nors Kietą riešutėlį.

Filmo Herojė: tokia Briusė Vilisė, kurios akyse blyksi šautuvo vamzdis, eina per Vilnių ir trypia šlykštūnus.

Visi likę filmo veikėjai yra šlykštūnai. Vardinu pasirodymo ekrane eilės tvarka:

1. Prasigėręs ir prasilošęs tėvas, kuris pasakęs, kad vėžiu jis nesigaluos, dingsta iš istorijos, reikia suprasti - nusižudo.

2. Automobilio vairuotojas, kuriam Herojė lengvai įvažiuoja į užpakalį, keikiasi, bet atsikabina gavęs 100 litų.

3. Landus karjeristas, Herojės darbdavys, firmos savininkas, kuris ilgai naudojosi Herojės protu - mokslinėse konferencijose skaitė jos parengtus pranešimus, - o paskui keikiasi ir pridirba į kelnes, kai Herojė briusiškai-viliškai pavojingai vairuoja jo naują automobilį.

4. Kvaila šefo sekretorė, kuri šneka saldžiu balseliu ir nieko neišmano.

5. Kvaila Herojės sesuo, kuriai rūpi tik linksmintis ir ištekėti.

6. Prasigėręs ir prasilošęs jaunuolis, nuolat primušamas banditų ir chuliganų, nesiskutęs ir susivėlęs, kurį Herojė perka įvairiai: penkiasdešimtinėmis ir žodinėmis komandomis, kurias Herojė mėto briusiškai-viliškomis pozomis laviruodama virš Neries bedugnės arba supliekdama pogrindinio rūsio pokerio sukčius.

7. Porelė banditų, kurie nuolat pasimaišo Herojės kelyje (nežinau, ar vis tie patys), kurie Herojės neliečia, bet atsigauna primušdami jaunuolį iš 6 punkto.

8. Herojės sesers kavalierius, kurį Herojė atsiveda į viešbučio kambarį ir atkiša užpakalį sekso aktui. Paskui tas kavalierius, jau tapęs sesers vyru, pasako vieną keiksmažodį, kai Herojė seseriai parodo nufilmuotą to sekso įrašą.

Na, lyg ir viskas. Ir įvykiai beveik visi. Dar buvo vienas, toks jau ne briusiškas-viliškas poelgis, tikrai neskirtas amerikiečių publikai, bet turintis sujaudinti senosios Europos Kanų publiką: Herojė užmuša šuniuką.

Kodėl ji taip daro? Ji taip daro, nes nejaučia jokių jausmų. Bet žiūrėdama į save jau nufilmuotą ji kažkokius jausmus pajaučia, pasijuokia iš pokšto su kvailais jaunavedžiais arba paverkia dėl šuniuko. Čia reiktų išvesti aiškiai sufleruojamą mintį apie šiuolaikinę visuomenę, kuri yra žiauri kasdieniame gyvenime, o graudžiai rauda žiūrėdama muilo operas.

Tokio primityvaus filmo tikrai nesitikėjau. Bet pasijuokiau žiūrėdama į štampus.

Zemkauskas, gudruolis, šio filmo pats nepristatinėjo, negadino savo gero vardo :)

Filmą pristatė jaunoji režisierė. Apie filmo meniškumą niekas nediskutavo, nors kažin ar gerai, kai pusė filmo veiksmo vyksta kažkokioje tamsoje, o kita pusė - atseit mėgėjiškų kino juostų peržiūra.

Taigi, ką išsinešame iš šio filmo? Režisierė siūlo taip:

Pati neinu į gatvę ir nedarau jokių provokacijų, neužmušinėju šuniukų, bet Gailę suprantu. Jeigu jos nesuprasčiau ir nebūtų nieko artimo, tiesiog nepasakočiau šios istorijos ir iš viso apie tai nekalbėčiau.

Skaityti toliau...

Kūrybingų žmonių pergalės

Kūrybingumo visomis prasmėmis triumfo buvo galima prisižiūrėti Knygų mugėje.

Kadangi labai kūrybingai atrodė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos stendas - mažoje erdvėje (gal dviejų metrų ilgio prekystalis) karališkomis pozomis sėdėjo gal keturi žili ir aptukę Autoriai, o stalas buvo nuklotas gausybe knygų, tai jiems skiriu pirmą vietą už kūrybingumą.

Ir daktaro Algirdo Bikulčiaus tekstas apie TAI:

Nekartodamas to, kas ne kartą svarstyta, paliesiu kai kuriuos aiškiai pribrendusius liaudies literatūrinės kūrybos organizavimo klausimus. Lietuvoje veikia daugybė literatų būrelių, sekcijų, draugijų, studijų, grupių. Jos reiškiasi padrikai. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga ir Kaimo rašytojų sąjunga periodiškai rengia savo narių kūrinių skaitymus, leidžia almanachus, tačiau dėl lėšų stygiaus nuolatinės organizacinės, metodinės ir profesionalios geranoriškos kritikos, pagalbos bei materialios paramos vietinėms literatų struktūroms ir kūrėjams teikti nepajėgios. Iš sovietmečio atėjusi ir išsaugojusi savo sovietinį uždaro valstybės išlaikomo jos aparatui palankaus rašeivų klano mentalitetą, Lietuvos rašytojų sąjunga prie liaudies literatūrinės kūrybos puoselėjimo ir vystymo aplamai neprisideda. Greičiau atvirkščiai – svaidosi link ne saviškių keiksmažodžiais: „grafomanai“, „populistai“ ir panašiais, ir atkakliai gina savo iš valstybės biudžeto, t.y., piliečių sąskaita, kasmet milijonais litų pasipildantį neva literatūros rėmimo lovį.

(šaltinis - Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos žurnalas Varpas, Nr. 159, Sausis 2008, Fantai siūlau pdf variantą: http://www3.lrs.lt/docs2/FXOEEPXH.PDF)

Antrą vietą už kūrybingumą skiriu leidyklai "Naujasis Židinys -Aidai", kuri sugebėjo pristatyti lenkų autorių Rafalą A. Ziemkiewicz'ių, pasodinę už stalo, apdėto lengvomis fantastikos ir fantazy knygelėmis lenkų kalba, o vienintelis kūrinys lietuvių kalba yra žurnale Naujasis Židinys-Aidai, 2009 m. Nr. 1–2 publicistinis straipsnis "Išguiti Gombrowiczių Conradu". Pokalbio metu buvo paaiškinta, kad Ziemkiewicz'ius fantastinius apsakymus rašė jaunystėje, dar socialistinėje Lenkijoje, nes tada cenzorius buvo galima apgauti rašant apie kitas planetas, o laisvoje Lenkijoje Ziemkiewicz'ius tapo žurnalistu, nes "reikėjo išlaikyti šeimą, įsigyti gyvenamą būstą" ir dabar jis yra nepriklausomas žurnalistas, leidžiantis knygas, pvz. "Michnikowszczyzna. Zapis choroby" – publicystyczna książka autorstwa Rafała Ziemkiewicza, wydana w grudniu 2006. Autor opisuje w niej powstanie „postkomunizmu w Polsce”, wskazując na Adama Michnika jako głównego z jego architektów.

Wikipedija: http://pl.wikipedia.org/wiki/Rafał_A._Ziemkiewicz

Ziemkiewicz'iaus blogas: http://blog.rp.pl/ziemkiewicz/

Trečia vieta už kūrybingumą - žurnalo "Miesto IQ" stendui. Išdėlioti dvylikos šio žurnalo numerių leidinių egzemplioriai dengė visą stendą, o raštelis su užbrauktu skaičiumi 4,99 Lt, o virš jo parašytu 3 Lt buvo vienintelis drąsus šaukinys. Pradedu abejoti, kad šis leidinys skirtas jaunimui. Tik pavargę pensininkai galėjo sustoti prie šio stendo.

O sau pasidedu Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) literatūrologų išrinktų kūrybingiausių 2008 metų knygų dvyliktuko sąrašą:

Vladas Braziūnas „Priedainė“

Danutė Kalinauskaitė „Niekada nežinai“

Jonas Kalinauskas „Miego meistras“

Grigorijus Kanovičius „Šėtono apžavai“

Elena Karnauskaitė „Pasaulio krašte“

Aidas Marčėnas „Šokiai“

Kęstutis Navakas „Du lagaminai sniego“

Sigitas Parulskis „Murmanti siena“

Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum“

Rimvydas Stankevičius „Laužiu antspaudą“

Renata Šerelytė „Mėlynbarzdžio vaikai“

Agnė Žagrakalytė „Visa tiesa apie Alisą Meler“

Knygų mugėje paskelbta nugalėtoja, kūrybingiausioji iš kūrybingiausių: Danutės Kalinauskaitės knyga „Niekada nežinai“. Aš už šią knygą balsavau Metų knygos rinkimuose, bet ten, aišku, triumfavo Navako sniegas.

Skaityti toliau...

Pažinimas yra ardymas

Kažkada vaikystėje vieną kartą esu išardžiusi daiktą. Tai buvo dailus, ne sovietinės išvaizdos žadintuvas, tačiau sugedęs. Išardžiau jį įsitikinusi, kad pažiūrėsiu, perprasiu ir pataisysiu :D

Tai, ką pamačiau to laikrodžio viduriuose, mane labai pribloškė. Ne dėl to, kad nepataisiau. O dėl to, kad pamačiau tiek daug visokiausių smulkių, neaiškios paskirties detalių, kurioms sudėlioti reikia ne tik žinių, bet ir didžiausio kruopštumo. Nuo tų laikų turbūt įsigijau tą kompleksą, kad vengiu žinoti, kas yra mašinų viduriuose, kas yra kompiuterių viduriuose, o labiausiai nenoriu žinoti, kas yra žmogaus viduriuose. :)

Ir taip dažnai atsitinka gyvenime, kad kai man pasirodo, jog artėju prie kokio nors žmogaus, socialinio reiškinio supratimo, išvadų paskelbimo, tai nusisuku ir pabėgu. Man patinka kurti visokiausias paaiškinančias teorijas, tačiau kai tik pamatau, kad jos gali išsipildyti, jos man tampa neįdomios ir baisios. Nes žmonės ir jų santykiai negali būti racionaliai paaiškinami.

Atrodo, kad kažką panašaus sako A. Šliogeris:

Todėl save ir kitus vadinu „a-tomu“, nes manyje, kaip ir kiekvienoje gyvoje būtybėje, yra neskaidomas ir visiškai nepažinus branduolys. Pažinimas jau yra ardymas.

žr. A. Šliogeris: gyvename savižudžių civilizacijoje

Ir dar:

Niekam to neprimetu, man šlykščiausias žmogaus egzistencinis tipas yra pranašas.
Kiekvienas tegu eina savo keliu. Aš kalbu už save ir sau, o ne kam nors kitam.
Galiu papasakoti, patinka – prašau, bet tai ne mano reikalas.

Skaityti toliau...

Kultūringos naujienos

Įvyko Knygų mugei skirta konferencija, kurioje pasakyti tokie įdomūs kultūriniai dalykai (informacija iš portalo delfi.lt):

1) Knygų mugė yra vienas iš projekto „Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) renginių.

2) Knygų mugės šūkis - „Tiražas – trys milijonai!“.

3) Žymus rašytojas Frédéric Beigbeder neatvyks, nes FlyLAL nutraukė skrydžius. Nusivylęs rašytojas vietoj Vilniaus pasirinko Maldyvus.

4) Žymus rašytojas Orhanas Pamukas neatvyks, nes žadėjo atvykti užpernai, bet tada dėl jam iškeltos bylos neatvyko, o atvyks kitąmet.

5) Mugės kultūrinės programos organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis pareiškė: „Turtingas knygas nelabai perka.“

6) Keturis vakarus iš eilės bare „In Vino“ įsikurs Vilniaus knygų mugės klubas, kur vyks pokalbiai su svečiais iš užsienio – A. Makine’u, Sjónu, šiuo metu užsienyje gyvenančios vertėja ir monografijų autore Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene, linksmų istorijų kūrėja Paulina Egle Pukyte. Diskusijos metu bus bandoma gilintis į šiandieninę literatūrą, kalbėti apie ją ir rimtai, ir smagiai.

Primenu, Sjonas - tai tas, kuris rašė dainas Bjork, bet dabar tai jau netinkamas sloganas, todėl dabar jis pristatomas kaip "beveik nežinomas Rusijoje, bet itin populiarus Prancūzijoje".

Makinas - tai tas rusas, kuris gyveno Rusijoje ir svajojo apie Prancūziją ir jo svajonės išsipildė. Kažkada jaunatviškai nusiteikusi skaičiau Inostrankėje jo "Prancūzišką testamentą" ir labai patiko, bet dabar, kai išleido ir lietuviškai, kažkodėl nebetraukia. O ypač, kai Tyto Alba pradėjo jį eksploatuoti, reklamuoti ir leisti visokias knygeles (apie jį galima paskaityti čia).

Skaityti toliau...

Virtuvėje pasikeitė vyriausiasis šefas - štai kodėl klientai bėga paknopstom iš restorano

Neseniai Fanta pastebėjo, kad lietuviški portalai smarkiai purviškėja: Purvasklaidos pletkai.

Tai, kas uždarame žurnalistų klane jau turbūt seniai buvo žinoma, po truputį ryškėja ir paprastiems skaitytojams. Užuolaidas praskleidžia R. Sakadolskis:

Romas Sakadolskis: Ar „balsas.lt“ bus zuikio dainos?

Pasirodo, Spurga išmestas, nors ir labai stengėsi, rašė kažkokius įtartinus straipsnius, o pasodintas tikrai kandžiotis mokantis vilkas: Arūnas Brazauskas, - tas, kuris visai gražiai kažkada pradėjo Verslo žiniose, o paskui važiavo-važiavo ir nusivažiavo. Ar todėl jį ir išmetė iš Verslo žinių?

Kažkur tik užkulisiuose žinoma, bet man ne, kas gi portalo balsas.lt naujasis šeimininkas. Gal ir logiškas Sakadolskio spėjimas, jog šitaip Respublika bando įsiveržti į interneto erdvę.

Šiaip apie tykius Spurgos ir Jonušio atsiribojimus nuo Tomkaus straipsnio aptikau Bernardinų portale. Garsiau šiuo įvykiu pasipiktino kaip visada prie nieko nesitaikantis K. Girnius (žr. šiandien papildžiau postą Dar vienas asmuo be šeimininko (papildyta: Bernardinai bando išsiaiškinti, kiek tokių yra) .

Man jau senokai praėjo noras užeiti į Balsą.lt dėl jų idiotiškų reklamų. Užeidavau tik Rubavičiaus ir Jonušio paskaityti. Rubavičius, kiek prisimenu, kažkada dirbo Respublikoje?

Skaityti toliau...

Baftų apdovanojimai

BAFTA jau paskelbė savo apdovanojimus. Įdomu, kodėl anglai savo apdovanojimus skelbia pirmiau nei amerikiečiai? Arba kodėl amerikiečiai nori būti paskutinieji, tarę žodį dėl geriausių sezono filmų?

Anglai, savaime suprantama, beveik visus apdovanojimus suteikė savo "Lūšnynų milionieriui". Man buvo labai įdomu, ką apie tą filmą sako mūsų kritikai, tačiau atrodo, kad jie atsargiai tyli. Bent L. Vildžiūnas šviežiausiame 7md numeryje savo pasakojime apie Roterdamo festivalį sako taip:

O Europos kiną užvaldė nauja mada - Vakarų režisierių filmai apie Indiją. Matyt, skirti hipių takus tebeminančiai jaunajai kartai. Žiūrovų prizą Roterdame šiemet pelnė „Traukinių žymėjimo" autoriaus Danny Boyle'o kartu su indų režisieriumi Loveleenu Tandanu sukurta juosta „Lūšnynų milijonierius", ją netrukus išvysime ir savo ekranuose.

(Laivas vis plaukia)

Taigi, BAFTA nominacijų sąrašas buvo didelis, o dabar liko toks:

And the winners are ...
Best film Slumdog Millionaire Christian Colson
Leading actor Mickey Rourke, The Wrestler
Leading actress Kate Winslet, The Reader
Supporting actor Heath Ledger, The Dark Knight
Supporting actress Penelope Cruz, Vicky Cristina Barcelona
Outstanding British film Man on Wire Simon Chinn/James Marsh
Director Slumdog Millionaire, Danny Boyle
Cinematography Slumdog Millionaire, Anthony Dod Mantle
Original Screenplay In Bruges, Martin McDonagh
Adapted screenplay Slumdog Millionaire, Simon Beaufoy
Animated film Wall-E, Andrew Stanton
Music Slumdog Millionaire, A R Rahman
Editing Slumdog Millionaire, Chris Dickens
Production design The Curious Case of Benjamin Button, Donald Graham Burt/ Victor J Zolfo
Costume design The Duchess, Michael O'Connor
Make-up and hair The Curious Case of Benjamin Button, Jean Black/Colleen Callaghan
Sound Slumdog Millionaire, Glenn Freemantle/Resul Pookutty/Richard Pryke/Tom Sayers/Ian Tapp
Special visual effects The Curious Case of Benjamin Button Eric Barba/Craig Barron/Nathan McGuinness/Edson Williams
Short animation Wallace and Gromit: A Matter of Loaf and Death, Steve Pegram/Nick Park/Bob Baker
Short film September, Stewart le Maréchal/ Esther May Campbell
Film not in the English Language I've Loved You So Long Yves Marmion/Philippe Claudel
The Orange rising star award (voted for by the public) Noel Clarke
The Carl Foreman award for special achievement by a British director, writer or producer for their first feature film Steve McQueen Director/writer, Hunger
Academy Fellowship Terry Gilliam
Outstanding British contribution to cinema Pinewood Studios/ Shepperton Studios

(žr. Winslet wins gracefully as 'Slumdog' sweeps Baftas)

(žr. Bafta fashion: strictly glamorous)

Skaityti toliau...

Kenkėjai nesiliauja kenkti

Žinoma, kad vėl kalti Jie. Čia ne žiniasklaidos kokybės klausimas ir ne VEKS darbščių bitelių - barų mėgėjų kompetencijos klaustukai. Tiesiog visi jau sutinka, kad visus kenkėjiškus darbus tyčia daro Jie.
Bet apie viską nuo pradžių. (gera klišė, ar ne?).

Paskaičiau "7 meno dienose" P.Pukytės nusistebėjimą apie tai, kodėl reikėjo VEKS moterytėms, kurios kaip pačios skelbia, daugiausia lėšų - daug daug milijonų - skiria komunikavimui, žinių apie kultūrinį Vilnių sklaidai po pasaulį, susirasti britų žurnalistą, kuris "ne tik niekaip nesusijęs su kultūra, bet ir savo tekstuose kitas šalis vertinantis pagal Anglijos-Amerikos, kaip 'visatos centro', kriterijus bei demonstruojantis pokolonijinio keliautojo aroganciją". Na, apie vieną anglišką turistą, išsityčiojusį iš indiško maisto, neseniai pranešė Auksinė varpa, o pakomentavo Buka. Dabar turime artimesnį pavyzdį. Vakare galėsit paskaityti tą P.Pukytės straipsnį 7md tinklapyje, ten ir to žurnalisto straipsnio vertimas, o originalą galima pažiūrėti ir dabar:
Vilnius joins Europe's culture club
By Sankha Guha

Yra ir skaitytojų komentarų. Vienas specialistas gerai žino apie korupciją Lietuvoje, tai, greičiausiai lietuviškos kilmės komentatorius. O kiti draugiškai pasibjaurėjo straipsniu. Visokių, pasirodo, esama požiūrių :)

Skaityti toliau...

Kaip gerai, kad yra Jie

Rusų laikraštis Коммерсантъ paskelbė, kad Berlyno kinofestivalį atidarys Tomo Tykwer filmas "Internacionalas". В Берлине исполнят "Интернационал" - pareiškė, aišku, ne bulvarinis laikraštis. Kitas laikraštis - Российская газета - pranešė, kad Tomo Tykwer filmas vadinasi "Иностранец". Kadangi natūralu ir suprantama, kad kol "7 meno dienų" spec.korespondentė Živilė Pypinytė neparašys savo įspūdžių, tol Lietuvos portalai ir toliau skelbs tik karščiausias naujienas apie VEKS pasiekimus, tenka informacijos ieškotis pačiai.
The International, baigiamoji mintis (tagline):

They control your money. They control your government. They control your life. And everybody pays.

Apie Naomi Watts ryšius su Lietuva galima pasakyti taip: kol vargšas Liev Schreiber su Danieliu Craig'u drebėjo nuo šalčio ir degtinės Nemenčinės miškuose, Naomi, reikia tikėtis, gal saugiai lindėjo kur nors Stiklių viešbutyje, nes bulvarinis People sako taip:

Schreiber, 40, and Watts, 39, became first-time parents in July. They recently spent time in Lithuania, where Schreiber was filming his latest movie, Defiance.

Tiesa, apie Juos, bet ne iš Jonušio, o tuo labiau ne iš Tomkaus straipsnių, reiks pakalbėti vėliau.

Skaityti toliau...

Rusų diva

Kadangi paslapčia domiuosi Eurovizija (tik jau ne kažkokiais lietuviškais projektais), tai seku informaciją apie būsimąjį Maskvos renginį. Apie anglų lūkesčius, susietus su Endriu LLoid Webberiu, aišku, visi girdėjote. Kiti kol kas neįdomūs.

Bet įdomu, kaip rusai parengs patį renginį. Jau pranešama, kad paskirti šio renginio vedėjai. Tai, aišku, Filipas Kirkorovas ir rusų operos diva Anna Netrebko.

Apie Anną (nuotraukoje dešinėje):

- Wikipedijos žinios

- asmeninis reklaminis tinklapis http://www.annanetrebko.com/

- Violeta Traviatoje tarp Domingo ir Villazon:

Skaityti toliau...

Artėja

Jau po 10 dienų.

Šįmet Vilniaus knygų mugė vyks vasario 12 - 15 dienomis. Geriausios knygos rinkimai pratęsti iki vasario 10 d. Dar galima nueiti adresu metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir pabalsuoti už labiausiai patikusią knygą. Aš dar nebalsavau, nes neskaičiau Navako knygos. O gal reiks pabalsuoti be jo, nes ir taip atsiras Navako gerbėjų.

Knygų mugės programa skelbiama Litexpo tinklapyje, čia. Peržiūrėjau paviršutiniškai, matau, kad estų įdomusis profesorius Reino Raudas atvažiuos. Su A.Jokubaičiu diskutuos tema "Apie susižavėjimo istorija privalumus ir trūkumus". Dar bus Jurašas su Aušra Jurašiene, dalyvaus Jurašienės knygos pristatyme, Donskis dalyvaus savo knygos pristatyme, Navakas dalyvaus savo knygos pristatyme, Sabaliauskaitė dalyvaus savo "Silva Rerum" pristatyme. Ar dalyvaus Šerelytė savo knygos pristatyme - neparašyta. Parulskis su Drazdauskiene pristatys "Murmančią sieną" (tą pačią, kurią praeitoje mugėje pristatė vienas pats Parulskis, bet tada ji dar buvo neparašyta). Žinoma, bus Jasukaitytės naujausios knygos pristatymas. Šitoji tikrai nauja, ne taip, kaip kitos. Čekuolis ir Lydeka pristatinės savo bizniukų knygas.

Žinot, kai taip mažai Donskio, tai man jau neįdomu... :(

Na, dar įdomu lenkai. Ką turėsim?

- Rafałą A. Ziemkiewiczių

- Andrzejų Rachubą, Januszą Dzięgelewskį, Janą Ekesą, kalbančius tema "Liublino unija kaip Europos Sąjungos pirmtakė"

- Manuelą Gretkowską

- Andrzejų Horubałą

- dar "Barbarų Europos" autorių Karolį Modželewskį.

Dar bus baltarusių ir ukrainiečių autoriai. Vargšas Andrejus Kurkovas nugrūstas į Rašytojų kampą tuo metu, kai Parulskis su Drazdauskiene didžiausioje konferencijų salėje mojuos murmančios sienos plytomis.

Dar bus teikiama Jurgos Ivanauskaitės premija. Premijos - dalykas įdomus. Net jei jas sava chebrytė įteikinėja savo sėbrams. Tiesiog manau, kad reiktų daugiau tokių skirtingų chebryčių.

Skaityti toliau...

Dar vienas asmuo be šeimininko (papildyta: Bernardinai bando išsiaiškinti, kiek tokių yra)

Atsiliepė Kęstutis Girnius pagal temą, iškeltą Aušros Maldeikienės:

Žiniasklaidos arogancija – taip pat problema

Šį kartą išdrįso paskelbti alfa. lt, o Bernardinai tik perspausdino.

Nerandu dėl ko paprieštarauti. Sutinku, kad politikai nuolaidžiauja ir pataikauja žiniasklaidai, stengiasi jai įtikti, kartais net nusižemindami.

-------

Bernardinų portalo redaktorius nusprendė inicijuoti kažką panašaus į diskusijas. Kadangi patys žurnalistai jei tada pratylėjo, tai tylės ir toliau, net ir po Girniaus straipsnio, tai gal galima bandyti patempti juos už liežuvio. Vis tiek kaip nors išsiduos. :)

Prasidėjo viskas nuo A. Navicko raginimų.

Šiandien jau galima perskaityti žurnalistų sąjungos vadovo, kuris TIKRAI yra vertas atstovaujančio žurnalistus vardo, ir dar pora katalikiškai nusiteikusių asmenų atsakymų į klausimus. Katalikiški asmenys parinkti, aišku, kontrastui. Arba jie vieninteliai drįsta atsakyti. Kiti, manau, tylės kaip kankinami Tarybų Sąjungos didvyriai. :D

D.Radzevičius, A.Belickas, V. Žukienė. Apie „ketvirtąją valdžią“ Lietuvoje

Marytė Kontrimaitė, Rytas Staselis, Birutė Garbaravičienė. Apie „ketvirtąją valdžią“ Lietuvoje

Leonidas Donskis. Apie „ketvirtąją“ valdžią.

Jakimavičius, matyt, girtuokliavo ir laiku nepateikė atsakymų. Tai nors šiandien, vasario 2 d.:

Liudvikas Jakimavičius. Apie „ketvirtąją valdžią“

Sumarum gaunasi, kad iš realių žurnalistų tik vienas R. Staselis išdrįso pašnekėti. Bet jis irgi gal ne žurnalistiką baigė. Kaip sakė Jakimavičius:

Bent jau man patinkantys autoriai, rašantys į laikraščius ir žurnalus, nėra ragavę jokios žurnalistikos. Tai filologiją Universitete, teatrologiją Teatro, muzikos ir kinematografijos institutuose Piteryje, Maskvoje ar mūsų Muzikos akademijoje, menotyrą Dailės akademijoje, ekonomiką ir teisę, ar gamtos mokslus – irgi savo specializuotuose fakultetuose baigę raštingi ir išsilavinę žmonės. O va geltonojoje mūsų „bulvarščinoje“, pramoginėse TV laidose kaži kodėl tikras žurnalistų knibždėlynas.

Nauji drąsuoliai:
Edita Žiobienė, Mindaugas Nastaravičius. Apie „ketvirtąją valdžią“

Ir vėl tenka užbaigti tuo, kuo pradėjau - vienintelis vardus pasakyti sugeba tik K. Girnius. Jei A. Navickas savo komentare, skaitytame per LRT, pasmerkė Tomkų už vėl eilinius kliedesius, taip mėgstamus publikos, o ypač - žalio jaunimėlio, jog dėl visko kalta pasaulinė žydų organizacija, tačiau apie tuos Tomkaus kliedesius paskelbusį portalą Balsas.lt miglotai išstenėjo apie nerimą keliančias permainas "viename iš gana populiarių intereneto portalų", tai Girnius labai aiškiai ir Balsą.lt įvardino, ir tendencingas Miliūtės+Matonio laidas paminėjo, ir apie LRT tarybos pareigas pašnekėjo.

Kęstutis Girnius. Tik mes patys

(atspausdino Alfa.lt ir Bernardinai.lt)

Skaityti toliau...

Kaip tarti užsieniečių pavardes

Rašyti užsieniečių pavardes lietuviškai taip, kaip jos tariasi, jau darosi nejauku, atrodo kaip pasityčiojimas iš žmogaus, tai gal mesiu tą įprotį lietuviškai transkribuoti pavardes. Tačiau labai suprantu, kad net ir suprasdamas tą užsienio kalbą nevisada žinai kaip tarti kokią pavardę. Tam reiktų gaudyti per atitinkamas TV ar radijo stotis, gal kas netyčia paminės norimą pavardę. O man visada rūpi, kaip tariasi vieno ar kito aktoriaus pavardė, dažnai tariu sau tik pagal savo įsivaizdavimą, o todėl suklystu. Pavyzdžiui aktoriaus Forest Whitaker pavardę reiktų tarti ne Vitaker, o Uidaker.

Paieškojau internete, pasiklausiau, kaip tariama Ralph Fiennes pavardė. Randu tokį tinklapį Inogolo, English Pronunciation Guide to the Names of People, Places, and Stuff.

Galiu pasiklausyti, kaip tariama Ralph Fiennes, Scarlett Johansson, Forest Whitaker

Tačiau nerandu Harvey Keitel tarimo. Tai yra, vardas yra, o pavardės ne.

Galima išgirsti Forvo tinklapyje. Tačiau ten ilgai krauna puslapius, nes ieškoti galima daug įvairių žodžių tarimų ir įvairiomis kalbomis. Tiesa, Salman Rushdie vardą taria amerikietis ir, kaip išaiškino specialistė, visai ne taip kaip reiktų, o neteisingai, suanglintai Rašdi. Tačiau gerai sužinoti ir kaip amerikiečiai taria :)

O Scarlett Johansson vardą jau galima išgirsti dvejopai.

Gal dar rasiu tinklapių, kuriuose galima išgirsti tarimą.

Tiesa, Harvey Keitel pavardę amerikonai visgi taria Kaitel.

O jau Miki Rork... :D

Skaityti toliau...

Tik spėlionės

Nepretenduoju į Metų Orakulo titulą. Manau, kad kaip neįmanoma parašyti Nacionalinio diktanto be klaidų, taip ir čia neįmanoma viską atspėti. Nes diktantas dar lengvesnis: lietuvių kalba turi kažkokias, nors ir nelabai logiškas gramatikos ir skyrybos taisykles ir ilgą, tačiau baigtinį sąrašą išimčių, o Oskarų skyrimo taisyklių niekas iki šiol neišsiaiškino, manau, kad veikia aklas atsitiktinumas. (Žinau, sutinku su Fanta, kad dar yra visokie savų ratelių ir permiegojusių prioritetai, tačiau juk ir jų tokia gausybė, o laimėtojų visai nedaug).

Todėl tik sudarau spėtiną sąrašiuką, o pažymį pasirašysiu po Oskarų įteikimo ceremonijos. Spėjimai tikrai kaip loterijoje, nes juk daugelio filmų dar nemačiau :)

Geriausias filmas: Slumdog Millionaire, prodiuseris Christian Colson.

Geriausias aktorius: Brad Pitt filme The Curious Case of Benjamin Button.

Geriausia aktorė: Kate Winslet filme The Reader.

Geriausias antraplanio vaidmens aktorius: Heath Ledger filme The Dark Knight.

Geriausia antraplanio vaidmens aktorė: Penélope Cruz filme Vicky Cristina Barcelona.

Geriausias režisierius: David Fincher už filmą The Curious Case of Benjamin Button.

Geriausių scenaristų, operatorių, montažo, grimo ir kt. dalykų nespėliosiu, daugumą gaus filmo The Curious Case of Benjamin Button kūrėjai.

Geriausias filmas užsienio kalba - būsiu itin neoriginali: Vals Im Bashir.

Animacinių, dokumentinių ir trumpametražių filmų neliečiu, tiek to :)

Duokit galų gale tą Oskarą Keitei! Kiek galima nominuoti ir neduoti? Čia gi sadistiškas kankinimas: penkis kartus nominuoti Oskarui ir neduoti. Šeštas kartas turi būti paskutinis.

Skaityti toliau...