Šiek tiek sau, šiek tiek kitiems

Kai užėjusi į LRT tinklapį pamatau prie skelbiamo teksto tokią nuotraukėlę, tai būtinai puolu skaityti, nes naujienos ar net senienos apie knygas mane labai domina. (patikslinu: anksčiau vietoj asmens nuotraukos buvo įdėta knygų nuotraukėlė, tai ji patraukė mano dėmesį)

Šį kartą apsirikau - arba jau keičiasi tinklaraščio samprata.

Prie knygų paveiksliuko pateiktame tekste V.Savukynas kalba apie tinklaraštį, ir net ne savo, nors ir įdeda nuorodas į savąjį tinklink, o apie Liutauro Ulevičiaus tinklaraštį, tiksliau - klausinėja L.Ulevičių:

Citata:

Kokią naudą davė tinklaraščio rašymas? Svarbiausia, dabar lengvai randu senas mintis ir argumentus. Taip pat šiek tiek naujų žmonių, šiek tiek geriau mano gyvenimą žino man artimi žmonės, šiek tiek viešo įvaizdžio (ačiū, Google :). [...] Ar taip buvo nutikę, jog į jus kreipėsi asmuo ar įmonė nepatenkinta dėl jūsų įrašo tinklaraštyje? Jei taip buvo, gal galite papasakoti, kaip sprendėte konfliktą? Dėkojančių – buvo (pavyzdžiui, esu kritiškai nagrinėjęs vienos lietuviškos įmonės produktų rinkodarą – gavau laišką su padėka, jog domiuosi ir nagrinėju), piktai reaguojančių komentaruose pasitaiko (pavyzdžiui, esu kritikavęs vieną nekilnojamojo turto vystymo bendrovę už beveik atvirą melą), tačiau grasinimų dar nebuvo – manau, mano tinklaraštis nėra tiek svarbus, kad jam kas nors skirtų itin didelę reikšmę.

žr. Pasabos sau pačiam internete

P.S. Fantai vėl linkiu malonių semasiologinių tyrimų apie žodį 'pasabos'. Įdomu, ką mielas (taip pat) V.Savukynas tuo norėjo pasakyti? :)