Pasirodo, jei tekstą rašai savo tinklaraštyje be jokių ketinimų kur nors jį skelbti, tai gali sau leisti ir savo nuomonę turėti, ir nesirūpinti jos išreiškimo subtilybėmis, ir pan.
Cituoju tą nuostabią išvadą labai džiaugdamasi ir lengviau atsipūsdama - pagaliau mano ir A.Račo nuomonės sutapo:
| Citata: |
Tačiau labai prašyčiau atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę: laišką kolegai Daliui, rašiau vakare, taip sakant ilsėdamasis, ir rašiau jį savo tinklaraštyje be jokių ketinimų kur nors jį skelbti. Esu labai dėkingas, kad bernardinai.lt savo iniciatyva šį laišką publikavo. Tačiau jei būtų mane perspėję, tikrai būčiau dar kartą atidžiai perskaitęs ir pataisęs bent jau korektūros klaidas. Ir dar viena pastaba - niekaip nesuprantu, kodėl iškiliam autoriui D.Stancikui leidžiama turėti savo nuomonę apie kitus žurnalistus, o tiems kitiems pasisakyti apie D.Stanciką - didžiausia nuodėmė, maivymasis, atsikirtimas, niekinimas ir t.t. Tiems, kas nesuprato, pasakysiu labai paprastai -šiuo laišku norėjau atkreipti dėmesį į du Lietuvos žiniasklaidai būdngus dalykus: 1) žurnalistus politikus arba žurnalistus atstovus spaudai, 2) kompetenciją ir aprašomo ar komentuojamo dalyko išmanymą. Visa kita - stiliaus dalykas. O čia jau viskas paprasta: man, pavyzdžiui, visai nepatinka O.Koršunovo spektakliai, aš jų nesuprantu ir į juos nevaikštau. Linkėjimai visiems:) |
Aukso žodžiai. Net apie Koršunovo spektaklius :)
O šaltinis čia: Artūras Račas. Atsakymas Daliui Stancikui: apie literatūrą, Ameriką, moralę, alkoholį ir monopolijas, žr. komentarus.
Mieloji Vilnie, manau visgi gausi nuo to, kurio vardo neminime. Labai jau lengvai nori išsisukti.
AtsakytiPanaikintiGal nesupratai, Troy, bet aš IŠ TIKRŲJŲ pritariu šiam A.Račo komentarui-paaiškinimui-pozicijai. :)
AtsakytiPanaikintiVisai tikiu, kad IŠ TIKRŲJŲ pritari ir t.t.
AtsakytiPanaikintiBet kad gausi velnių nuo Mielojo, tai irgi neabejotina.
Priminei man vieną paprastutę baiką, kurią mėgdavau kartot sovietmečio laikais. Sakydavau tada:
-Pamėginkite nueit ir atsistot vidury aikštės prieš Lenino paminklą su raudonu plakatu "Slava KPSS"- būsite supakuoti iškart, be jokios abejonės. Nepadės jokie aiškinimai.
Čia buvo anekdotas atsitiktinai, ne į temą. "Jeigu ką". :)
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
O dabar į temą.
Nelabai bandžiau gilintis į tų dviejų ponų teiginius ir ginčo objektą, neturiu nuomonės dėl to, kuris ten buvo dėl ko teisus ar neteisus. Šiuo atveju turiu nuomonę tik dėl vieno dalyko: tokie ginčai man patinka. Kai rašeivos kimba vienas kitam į gaurus, skaitytojui visada nauda. Ne piktdžiugiškas pasitenkinimas tipo "taip jam ir reikia", bet reali galimybė sugretint nuomones, galimybė pamėgint daugiau suvokt kas yra kas, kuo jis tiki arba ką gina. Posakis "ginčuose gimsta tiesa" čia gal ir nelabai tinka- nė velnio ji negimsta. Bet bent jau matome konkurenciją, o konkurencija yra vis šioks toks, tegu ir labai mažytis kokybės gerintojas.
O kas dėl formos, manierų... Na, tai jau priklauso nuo sugebėjimų. Neturim savo Gombrovičiaus nei Milošo, turime Račą su Stančiku. Privalom džiaugtis tuo, ką turime, auklėti juos, tikėtis. Tikėti, kad ir iš jų kada nors gali išaugt kas nors. Tipo pasididžiavimas tautos.
Labai grazu, Vilnie, kad turejai kantrybes viska ten perskaityti. As tai meciau tu komentaru skaityma nei neipusejes.
AtsakytiPanaikintiDabar zinosim, kad:
... iškiliam autoriui A. Racui leidžiama turėti savo nuomonę apie kitus rasinetojus, o tiems kitiems pasisakyti apie A. Raca - didžiausia nuodėmė, maivymasis, atsikirtimas, niekinimas ir t.t. ir dar varymas :)
Visai ne į temą.
AtsakytiPanaikintidelfis:
"Vilniaus M. Marcinkevičiaus gatvėje gyvenantys vilniečiai nustėro sužinoję, kad bus keičiami jų adresai. Praėjusią savaitę žmonės laiptinėse rado Verkių seniūnijos pranešimus, kad pusė M. Marcinkevičiaus gatvės nuo šiol bus pervadinta kito mokslininko, t.y. Alberto Telyčėno, vardu...
„Sprendimas yra A. Telyčėno vardu pavadinti būtent kurią nors naują, bevardę gatvę, o ne dalį M. Marcinkevičiaus gatvės. Tai kažkoks nesusipratimas, taip tikrai neturėtų būti. Be gyventojų prašymų mes gatvių pavadinimų nekeičiame“, - DELFI patikino sostinės mero pavaduotojas Vidmantas Martikonis."
( http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=21243568 )
Jei būtinai norėč pritempt prie temos, tai prisiminčiau, kaip A. Račas gyrėsi, jog jam ten kažkokią gatvelę operatyviai savivaldybė sutvarkė, užteko tik pasiskųst. Įdomu, ar taip pat operatyviai bus sureaguota čia. Pasiskundė, kiek suprantu, šį kartą kažkoks bendrijos pirmininkas Evaldas Stankūnas. Teoriškai- asmuo svarbesnis, negu žinomas žurnalistas. Nes atstovaujantis bendriją. O praktiškai?
O dabar jau mano nuomonė: labai nepatiktų man, jeigu mano gatvę pavadintų kokio nors A. Telyčėno arba M. Marcinkevičiaus vardu. Neabejoju, kad tie žmonės buvo labai nusipelnę. Bet- ar gatvės pavadinimo? Ar gerai yra, kai reikia ant kiekvieno namo po gatvės pavadinimu dar ir lentelę su paaiškinimu kabint: kas tas žmogus buvo, kuo jis žymus, kodėl šita gatvė jo vardu vadinasi? Ar tikrai yra pagerbiamas žmogus tuo, kad žmonės, sakydami "Telyčėno gatvė", turės omeny "kažkokio".
Gausybė tokių gatvių dabar Vilniuje, o ar taip turi būti? Manau, kad ne.
Nėra abejonių dėl Konarskio, Vaižganto, Maironio vardų. Bet kiti visokie... Aukos, mokslininkai, partizanai- visus įsiminti, apie visus išmokt gana sudėtinga.
Mieloji Vilnie, na ir vėl jūs viską supainiojote. Ir spėju, kad tyčia...:)
AtsakytiPanaikintiJuk turėjau galvoje ne turinį, o formą: savo tinklaraštyje galiu sau leisti padaryti vieną kitą klaidą, nes turiu galimybę tuojau pat pasitaisyti kai geriau už mane išmanantys lietuvių kalbą arba tiesiog pastabesni komentuotojai tai pastebi. Taisyti tų klaidų kituose tinklaraščiuose neturiu galimybės todėl ir pasakiau, kad jausčiausi geriau jei prieš skelbdami tekstą didesnei auditorijai leistų dar kartą paskaityti korektūrą, tsakant...
O jūs tuo pat darote neteisingas išvadas ir kažkodėl manote, kad mūsų požiūriai ėmė ir sutapo.
Nesutapo jie, mieloji Vilnie, nesutapo...
Nes savo laiške D.Stancikui pasakiau tai, ką norėjau pasakyti. Ir pasakyčiau dar kartą.
Dar fantai - ar čia jūs mane auklėsite? Gal pirma pats...
Ir Miniui - jūs ten neteisingai cituojate. Suprantu, kad sunku skaityti, bet jei norite pasinaudoti, būkite kiek dėmesingesnis. Susikaupkite bent kokioms 12 minučių.
Manau, kad savo malonumui rašomi dienoraščiai (į sasiuvinį ar kompiuterį), o jei jau publikuojama(!) tinklaraštyje, tai ne tik savo, bet ir kitų malonumui ar suerzinimui. Tik tiek, kad blogas nebūtinai faktais grįstas, toks turi būti naujienų portalo tekstas.
AtsakytiPanaikintiNa o skelbti kitur autoriaus neatsiklausus - biški nemandagu. Bet mane dabar "deja vu" apėmė, lyg ne pirmą kartą Račo blogo tekstas būtų perspausdintas jo nepaklausus...
Račui - as ne citavau, o perfrazavau ta citata, kuria Vilnis pateike. Be to, juk neverta is manes tiketis tikslumo ir faktinio pagristumo - as juk ne zurnalistas. Kaip ir minejau zymiai anksciau - si karta neskaiciau komentaru, bet taip pat esu anksciau rases, kad visas blogas man per daug nuobodus, nuotrauku kokybe prasta ir t.t. O kai taip nuobodu, tai net tos 12 minuciu grynas laiko svaistymas nesamonems. Ai, na bet vel apkaltinsit mane varymu ir savo irasuose vel save staiga susicenzuruosite, tai baigsiu cia savo grafomanija. Gerai, kad Vilnis kantri ir savo bloge dar pakencia mane :)
AtsakytiPanaikintiNugi, va nuejau dabar i Raco puslapi ir randu pavasario nuotraukas, tai net idomu pasidare - gal jau ir fotoaparata zmogus isigijo. Nuotrauku kokybe zymiai pagerejo :) grazu !
AtsakytiPanaikintiNa, mielas Artūrai, aš jau labai pasimetus. Jūs turbūt tik šaipotės iš manęs? O gal tik Jūsų pastarąjį komentarą netinkamai supratau?
AtsakytiPanaikintiSakote, kad laiške D.Stancikui pasakėte viską, ką norėjote pasakyti. Ir pasakytumėte dar kartą.
Gal kalbėjote apie tikrą, asmeninį laišką? Laišką, kurį gavęs sau tyliai persiskaitytų D.Stancikas ir suprastų visas Jūsų užuominas. Pavyzdžiui, nuoširdų Jūsų patarimą neliūdėti labai, kad 2007 metais D.Stanciko neišrinko į Neringos savivaldybę.
Jis, matyt, tyliai Jums dėl to skundėsi? Raudojo į skverną kokiame nors kabakėlyje? Kolega, aišku, visada geriau supranta kolegą. Sumanėte paguosti, truputėlį žinių mestelėti ne tokiam išsilavinusiam kolegai?
Tik įvyko nesklandumas ir Jūsų laiškas pateko į bulvarines žiniasklaidos rankas, kurie gardžiuodamiesi atspausdino privatų susirašinėjimą?
Ar ne iš Jūsų girdėjau pamokymus, kad viešai skelbiami tekstai turi būti mandagūs, argumentuoti, pagrįsti faktais?
Ir todėl iš karto supratau Jūsų paaiškinimą taip: jei būtumėte žinojęs apie paskelbimą Bernardinuose, tai būtumėte atidžiai perskaitęs D.Stancikui adresuotą tekstą ir pašalinęs ne tik gramatines klaidas, bet ir kai kurias, švelniai tariant, nerimtas prielaidas apie pono D.Stanciko sugebėjimus.
Tai, sakote, suklydau aš?.. :(
Kokiu stiliumi!!! Bravissimo Vilnie! :DDDD
AtsakytiPanaikinti"За что боролся, на то и напоролся"!
Mieloji Vilnie, taip, j8s labai teisi: viską, ką parašiau laiške, pakartočiau dar kartą.
AtsakytiPanaikintiD.Stancikas kabokėlyje man ant peties neverkė, nes aš su juo į kabokėlius nevaikštau. Tačiau pažinojau daug žurnalistų ir remdamasis asmenine patirtimi, galiu pasakyti, kad dažniausiai į politiką patraukia (arba bando) nesugebėję savęs visškai realizuoti mano kolegos.
Tie, kurie pabando, ir jiems nepasiseka, susiduria su problema - ar toliau būti žurnalistais (o tai gana sunku kai esi trumpam tapęs partiniu) ar likti eiliniu partiniu, kas nėra labai patrauklu.
Todėl spėju, kad D.Stancikui turėjo būti truputį liūdna kai jo neišrinko... Na, panašiai kaip ir man buvo liūdna, kai nesurinkome parašų prieš Leo. Normalu - kai sieki kokio nors tikslo ir nepasiseka, emocijos turi būti.
Kai dėl mandagumo, argumentacijos ir faktų, tai manau, kad mano laiške visa tai buvo. Ir apie partinius žurnalistus ir apie prekybos tinklų savivalės ribojimo priemones, ir apie moralės nuosmukio tramdymą...
D.Stanciko ekonominės žinios, sprendžiant iš pastarųjų komentarų ir jo naudojamų terminų bei argumentų, taip pat kelia labai rimtų abejonių, kuriuos ir išsakiau savo komentare.
Todėl jūsų priekaištai niekuo nepagrįsti ir - kartojuosi - visiškai neleidžia jums teigti, kad mūsų požiūriai į komentavimą, kurį kritikavau, turi kokio nors realaus pagrindo.
Žavu pastebėt, kaip mentaliteto skirtumai gražiai atsispindi gramatikoje.
AtsakytiPanaikintiPamenu, kažkada kvailai bjaurėdavausi Landsbergiu, kad tas, visada kalbėdamas tikrai labai gražia lietuvių kalba, politiniais sumetimais ją bjauroja rusiškais žodžiais "sovietas", "kolchozas" ir pan. Dabar jau apsipratau, susitaikiau su būtinybe, kad taip ir turi būti. Žmogaus kalba privalo rodyti ne tik jo išsilavinimą, ji privalo rodyti ir jo pažiūras.
Štai matom, tokia Vilnis- akivaizdžiai seno sovietinio raugo žmogus. Naudoja rusišką žodį "kabak" grynai rusiška forma, be jokios savigarbos, lyg būtų kokia Jesenino tautietė.
O mielasis Artūras rašo "kabokas". Prisipažįstu, aš irgi pradžioje nesupratau, ką tai reiškia, kodėl reikia būtent taip. Turėjau truputį pasukti galvą, pasitelkti visą savo lietuviškumą, prisiminti Tadą Blindą. Tada pagaliau daėjo: juk taip ir turi būti! Susipratęs naujalietuvis negali kalbėti rusiškai šiaip sau, kaip papuola. Būtinai turi girdėtis tautiškas akcentas. Kabokas- skamba lietuviškai. Nuo žodžio "kaboti". Kabokas- prirūkyta patalpa, kurios palubėje galima pakabinti kirvį.
Aldonas Pupkis gali turėti savo atskirą nuomonę, o mes žinom. :)
Ką gi, belieka padėkoti mielam Artūrui už pavyzdinę argumentaciją, jei teks kada pasinaudoti patirtimi, tai žinosiu, kad faktų pagrindimui tinka tokie žodžiai kaip antai: "spėju", "remdamasis asmenine patirtimi galiu pasakyti".
AtsakytiPanaikintiFantai dėkoju už semasiologines įžvalgas ir nuorodą į tekstą apie gatvės pavadinimo keitimą. Jau aš tai tikrai šios temos neužmiršiu :)
Trojui dėkoju už įžvalgų perspėjimą, VyneTu - už keistokus šūkavimus, Miniui - už sugebėjimą atrasti ir naudingų išvadų, ir gražių dalykų :)
Bobutei siūlau eiti į blogą racas.lt ir ten su autoriumi aptarti savo teiginį, kad "blogas nebūtinai faktais grįstas". Man mielas Artūras yra aiškinęs kitaip.
"Dėkoju, dėkoju, dėkoju, siūlau eiti..."
AtsakytiPanaikintiČia, turbūt, į runkelių kalbą išvertus, reiškia: "atsibodote, baikit niekus taukšti".
Uhu. Aš jau įsižeidžiau, einu tūnoti savo verandoj.
Reiktų parašyt kokią politinę apžvalgą apie tai, kaip Europa neprileido Ivano prie ukrainietiško vamzdžio. Bo žiūriu, kad lietuviška žiniasklaida to įvykio kažkodėl visiškai nenorėjo pastebėti. Neįdomu jiems. Kai šiaip[ tai kasdien "ant Rusijos dedam", o kai įvyksta tikri dalykai, kai Putinas įsiutęs putoja- mes baimingai nutylam, negirdim ir nematom. Gal taip ir reikia, diplomatija ir t.t. ... (Ir vėl: kas galėtų paneigti, kad nekvepia rusiškų dujų kvapu dujomis ta mūsų žiniasklaida...)