Almansoras komentare nurodė straipsnį Delfyje Kokia karta kurs Lietuvos ateitį rytoj? Ten kalba jaunų žmonių psichologijos žinovė, tai lyg ir reiktų ja tikėti besąlygiškai. Tuo labiau, kad pasakoja iš patirties. Daug dalykėlių, ką ji ten dėsto, aš mačiau atspindėtus kūrybingų jaunų amerikiečių režisierių filmuose. Tų, kurie stato filmus apie save, savo bendraamžius. Atrodo, kad amerikiečių jaunoji karta gali būti apibūdinama lygiai taip pat, kaip šiame straipsnyje mūsų jaunimą apibūdina ponia psichologė. Tik ji kažkodėl mūsų jaunimą priešpastato sovietinių laikų jaunystei ir lyg pritaria senųjų sovietikų nostalgijoms.
Pvz., jai atrodo atpasakotinas toks samprotavimas:
Kartą per porą mėnesių ant parduotuvės lentynų atsirasdavo ir šokoladiniai varškės sūreliai, kurie būdavo akimirksniu „iššluoti“. Tėvai į namus jų atnešdavo iškart kokių 20, o vaikai sukdavo ratus apie šaldytuvą, bet atsispirdavo pagudai sušlamšti visus iš karto. Taupydavo, kad malonumą pratęstų bent kelioms dienoms.
Atsiprašau, aš tokiai pagundai neatsispirdavau, o žmonių yra visokių, vienų vaikai labiau išlepinti, kitų mažiau. Todėl nereikia tokių dalykų bendrinti iki sovietinės kartos stiprybės.
Na, bet nesikabinėkime prie smulkmenų. Esminis ponios psichologės teiginys apie dabartinį jaunimą yra toks:
Lengviau užsimerkti ir gyventi iliuzijų pasaulyje. Pagaliau kam ką nors daryti, jei galima susileisti narkotikų? Kita vertus, iš kur semtis dvasios stiprybės, gylio? Žiniasklaida pilna skandalingų, nieko nesakančių istorijų, žurnalai moko dietų, sekso, mados, tačiau nekalba apie dvasinius dalykus. Kam gilintis, jei galima plaukti paviršiumi? Tuščia, bet linksma“, - drąsiai pokalbį pradėjo pašnekovė.
O dabar pasakykite: argi šie žodžiai netinka kiekvienai jaunai kartai? O kada žiniasklaida buvo dvasinga? Ar ponia teigia, kad sovietiniai laikraščiai ir programa "Vremia" buvo dvasingi vien todėl, kad ten nebuvo nieko apie seksą???? Pionieriai mokėjo dvasingai pasakoti apie Lenino jaunystę ir niekino narkotikus?
Dabar pasakysiu savo išvadą: senesnioji karta nemoka atsikratyti apsimetinėjimo. Dabar dauguma apsimetinėja puritonais. (kai pagalvoju, panaši situacija buvo Amerikoje, kai iš senojo žemyno emigravę žmonės - jie turėjo savas priežastis iš ten bėgti - naujoje vietoje sukūrė griežtų puritoniškų viešų taisyklių regimybę ir didingą pasismaginimų industriją). Taigi, senesnioji karta sau priskiria daug visokių dorybių, ypač dvasingumą, o kitiems kaip ir nieko nelieka, tik trūkumai. :)
Man pro reta irgi sukirba klausimas apie vyresniosios kartos patirties transformacijos ribas. Juk kažkoks paradoksas gaunasi, kai "jaunų žmonių psichologijos žinovė" lygina skirtingas kartas, augusias visai kitomis sąlygomis!
AtsakytiPanaikintiNors prismenu, kad tų sūrelių niekas nepripirkdavo po 20 vnt., nes buvo nepasiekiami periferijoje ir gana brangūs.
BEtr prisimenu, kai parvežė gumos iš tuometinės PRL "kramtuškės" apvyniotos komiksų lapeliuose su ančiuku Donaldu. Tai taupėm lyg jaunieji skapenai. :)