Rodomi pranešimai su žymėmis TV. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis TV. Rodyti visus pranešimus

2008 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

Stebuklinių filmų vakarėlis

5 komentavo
Kalėdoms visada gaunu dovanų net iš visai prastų TV kanalų. Kaip bebūtų, bet gerą stebuklinį filmą vaikams kuri nors televizija įstengia parodyti, nors ir prifarširuotą reklamų su automobiliais ir viską išgydančiu jogurtu. Iki šiol geriausiu filmu man lieka "Kapitonas Kablys" ir tobulėjant filmų kompiuterizacijai jau akivaizdu, kad šios kategorijos filmai darosi panašūs į gerai nupieštus animacinius vaizdelius, bet vis tiek traukia pažiūrėti.






Filmas apie Harį Poterį yra antrasis iš serijos, pernykštį aš jau beveik užmiršau, nors ir buvo gerai parinktų veidų ir efektingų triukų. Pirmiausia krito į akį, kad berniukas Danielis Radcliffe nuo pirmosios serijos smarkiai paaugo, subrendo, ir siekiant išlaikyti tą patį, kaip atrodė iš pradžių, sėkmingai parinktą Hario Poterio veidelį, buvo imtasi įvairiausių grimavimo triukų. Kiti du vaikai, kaip labiau tipažiniai veikėjai, galėjo paspekuliuoti įvairiomis grimasomis, todėl buvo žavesni, o Danieliui teko vaidinti vaikišką supermeną, todėl nuobodžiai vienoda poza.



Man, žiūrėjusiai abu filmus vieną po kito paeiliui, labai išryškėjo Rowling paviršutiniškumas prieš Lewiso išmintį. Nors abu pasakoja apie vaikų pasipriešinimą piktųjų burtininkų kėslams užgrobti valdžią ir skriausti pasakiškų vietų gyventojus, tačiau Rowling pasakojimas atrodo technologiškai išradingesnis, o todėl turiniu skurdesnis. Lewis pasakojimas turi aiškią alegorijos aurą, todėl kiekvieną skaitytoją, nepaisant jo gyvenimiškos patirties, skatina pamąstyti ir apie savo dvasines vertybes ar trūkumus.

Lyginu knygų autorius todėl, kad filmų techninis lygis daugmaž vienodas, todėl, nors ir neverta jų vadinti ekranizacijomis, tačiau leidžia palyginti pačių pasakojimų įtaigumą, gilumą ir jautrumą.


Taigi, "Narnijos kronikos" nugalėjo, nors tikri Lewiso knygų gerbėjai niekada nesutiktų šio filmo vadinti geriausiu. Aš nesu Lewiso gerbėja, nes mano laikais niekas jo knygų nedrįso leisti, matyt dėl, kaip sakoma, akivaizdžios krikščioniškumo propagandos, o tokias istorijas, kad jos tikrai giliai sujaudintų, pirmą kartą reikia perskaityti vaikystėje.
Tačiau net po šio mano vertinimu neblogo filmo pasiieškojau internete anksčiau statytų filmų vaizdelių, nes taip norisi to gero paprastumo, kai pagrindinis vaidmuo tenka pasakojimui, o ne spec.efektams ir grimui (nors ir įvertintam Oskaru ;)).

Mr. Tumnus (Panas) prieš 25 metus ir dabar:





























Narnijos išvaduotojai tada ir dabar:

Skaityti toliau...

2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Bandymas būti bulvariniu

2 komentavo
Ponas buv.rašytojas Marius Ivaškevičius, pasirodo, yra patapęs buvarinės TV laidos vedėju.
Šį vakarą jis nagrinės kunigų niekingumo temą - labai mėgstama Lietuvos ryto tema.
(jau geriau leidyklų išdresuoti rašytojai nei TV bulvarinių laidų vedėjai).

Skaityti toliau...

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Toliau atsirinkinėju po truputį

3 komentavo
Žinoma nestebina, kad austrai drąsią ir postmodernistinę dvasią įžiūri arčiau savęs - pas slovakus, slovėnus, bulgarus, - o iš toliau išsidėsčiusių kraštų tegali ištraukti po vieną eksponatą - atsargiai pažinčiai per atstumą, turbūt. Jei Parulskis gal ir tinka pastoviam Lietuvos postmoderno atstovavimui - tikiuosi, kad ir užsienyje jis išlaiko nepatenkinto niurgzlio pozą, - tai manau, kad lenkai turi daugiau nei Eugeniuszą Tkaczyszyn-Dycki, o rusai - ne vien Aleksejų Ivanovą.

(Tarp kitko, dabar perskaičiau Sorokino "Opričniko dieną" ir esu pakankamai susižavėjusi, kad skaitinėčiau Sorokiną toliau. Beje, šią knygą skaičiau lietuviškai ir man Benedikto Januševičiaus vertimas patiko, nes jis nesidrovėjo tekste palikti daug rusicizmų, ir jie tinka puikiai, net nesvarbu, ar juos visi skaitytojai supras, nesgi rusiškumas ir yra toks dalykas, kai šnekama rusiškai, o net rusiškai nesuprantantieji kažkodėl viską supranta. И слава Богу.)


Bet iki šiol neprisiruošiu paskaitinėti nors ką nors iš Mišelio Uelbeko kūrinių. Kai nueinu į biblioteką, tai arba pamirštu paieškoti, arba jei jo knyga tiesiai į akis spokso iš populiarių knygų lentynos, tai kaip tik būnu prisiėmusi ką nors labiau siekiamo. Bet gal kaip tik toks atsilikimas man leis ramiai pažiūrėti šiąnakt per Snobo kiną rodysimą vienos jo knygos ekranizaciją "Elementarios dalelės". Ponas Ūbis įtartinai išpeikė vokietį režisierių, nors lyg ir negyrė paties Uelbeko. Paprastai juk būna taip, kad ekranizuojantį filmą peikia tie, kuriems patinka knyga.


Rašytojas pasirinko tokius skirtingus personažus (keturiasdešimtmetį, atrandantį pirmą meilę, ir sekso maniaką, išsilaisvinimą randantį „swinger parties"), kad pasvarstytų, kas vis dėlto sieja tokius skirtingus šių dienų visuomenės atstovus, bet Roehleris tam pristigo fantazijos ir, žinoma, ironijos.



Ironija, žinoma, yra svarbus dalykas, man atrodo, kad be jos neapsieina nė vienas dabartinis kūrėjas. Tik toks požiūris priimtinas ir sveikintinas šiuolaikinėje viešojoje erdvėje, o senoji ir jaunoji kartos tarpusavyje varžosi, kurie iš jų geriau įvaldę šį mechanizmą. Nors viduje tyliai labai ilgisi meilės ir ištikimybės.


Kitą savaitę iš TV išsitrauksiu dar šiuos pono Ūbio neminėtus filmus: antradienį per BTV "Apgaulė" (http://www.imdb.com/title/tt0462338/), o PBK penktadienį toliau rodo Kinotauro prizininkus, tik šį kartą, kaip suprantu, be Gordono komentarų - filmą "Šultesas". Šito filmo aprašymų pilna visur, nes neseniai buvo atvežtas į mūsų kinoteatrus į Naujojo Rusijos kino dienas, o aš tik pasidėjau nuorodą į "7md" publikuotą pokalbį su to filmo režisieriumi Bakuru Bakuradze.


Pakalbėkime apie Šultesą. Jis gyvena Maskvoje. Jo mama – rusė, bet jo pavardė – lyg žydiška, lyg žydiškai vokiška, ir kalba jis su gruzinišku akcentu, todėl tampa aišku, kad jis – gruzinas. Supratau, kad Jums svarbi žodžio „šultes“ muzika. Ji svarbesnė nei tiesiog herojaus vardas. Tai – gryna fonetika.
Būtent taip ir yra. Žodyje „šultes“ girdžiu kažką svetima. To gana. Apie gruzinišką akcentą. Kai filmavau, maniau, kad bus galima pergarsinti, bet nelabai to norėjau. Tam tikras sąlygiškumo laipsnis man yra priimtinas. Manau, kad gruziniškas akcentas ir yra tas sąlygiškumas.


Skaityti toliau...

2008 m. lapkričio 16 d., sekmadienis

Ką būtina išsitraukti iš televizijos kitą savaitę

5 komentavo
Būtent: išsitraukti. Nes pradėjau taip smarkiai filtruoti televizijos vaizdus, kad vis rečiau ją įsijungiu. Įrašai videomagnetofone tik kaupiasi, greitai pradės užrašinėti ant seniausiai įrašytų, bet galiu tik pasiguosti, kad sau šansą daviau. Jei nepatraukė juo pasinaudoti, vadinasi, neverta jų buvau :)

Bet vis tiek įstengiu pažiūrėti dviejų rūšių filmus: senuosius holivudinius filmukus ir naująjį anglišką "Mis Marpl" variantą. Tiems dalykams pažiūrėti ir laiko atrandu, ir įrašinėti nebūtina. Sutinku ir reklaminius intarpus iškęsti. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad "7 meno dienos" naująjį laikraščio variantą paskelbė internete dar penktadienį. Nes neturėjau galimybės nusipirkti, taigi - ir galimybės paskaityti pono Ūbio filmų apžavalgos. Nustebau aptikusi paminėtą penktadienio filmą - Wilderio "Sėkmės azartas" (The Fortune Cookie). Buvau nusprendusi, kad TV2 dabar ilgai kankins su Elviu Presliu filmuose, tai net nežiūrėdavau į programą. Tą filmą kartos rytoj 16.35, neįsirašinėsiu į aukso fondą, tačiau vieną kartą pažiūrėti buvo didelis malonumas. Kaip sakė Ūbis, filmo tema atpažįstama iš mūsų žiniasklaidos, o aš dar pridursiu, kad šiame filme labai gerai suvaidino Walter Matthau, palyginus su kitais jo vaidmenimis šitas man pasirodė įsimintiniausias. O gal personažas labai atpažįstamas. :)

Taigi, ponui Ūbiui dėkui už nurodymą, bet dar randu ir jo nepaminėtų filmų. Visų pirma, Snobo nakties patiekalas: olandiška komedija "Alibi" (http://www.imdb.com/title/tt0409681/). Nieko negirdėjau apie šį filmą, bet man Ryčio Zemkausko skonis patinka.

Kitas filmas iš rusiško kanalo. Laida "Zakrytij seans" - galvojau, kad jau uždaryta, arba bent mums neberodo. Tuo labiau, kad Gordonas užsiėmė kažkokiom nesąmonėm. Bet penktadienį rodys filmą "Undinė". Šitą filmą jau pas mus spėjo išgirti jaunos mūsų kinokritikės: Kino miražai: „Undinė“. Rusaičių įspūdžių galima paskaityti kad ir čia.


Skaityti toliau...

2008 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Kada vietoj Soprano turėsim Kudirką?

3 komentavo

Graži, stora, spalvota kaip Kalėdų Senelis plastikinė Soprano iškamša stovi garbingoje vietoje: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje. Teisinga, gražu, VEKSiškai kultūringa.

Bet retkarčiais praeidama pro Kudirkos aikštę vis nužvelgiu jos centre riedlentininkų treniruočių objektu pavirtusią konstrukciją. Šioji kontrukcija, kaip buvo skelbiama gal prieš porą metų, turėjo tapti paminklu Lietuvos himnui ir V.Kudirkai. Matau ant stiklo išbraižytus kažkokius žodžius, jei ten ne tų pačių riedlentininkų atografai, tai gal ir Himno žodžiai? O kur Kudirkos skulptūra?

Randu Delfyje tokį pranešimą: Paminklas V.Kudirkai – su broku. Tas paminėtas "brokas" - tai tik biurokratinės priekabės: nesureguliuoti lazerinio apšvietimo įrengimai, lazerio patalpa neatskirta nuo kitų patalpų, mėtosi lapai ir kitos šiukšlės. Bet apie didžiausią broką - nėra Kudirkos skulptūros - pasakyta neaiškiai:

Antrąją dalį - bronzinę giesmės autoriaus skulptūrą – buvo tikimasi pastatyti šiemet rudenį. Tuomet ir buvo planuojamas oficialus paminklo atidarymas.

Apie Vyriausybės pažadėtą milijoną litų jau nebekalbėkime. Jei jau išdrįso skriausti AMB, sumažindami išlaidas jo vardo rūmams... Nors, manau, po visuotinio spaudimo tie pinigai Valdovų rūmų kamufliažui vis tiek bus paskirti. :)

Skaityti toliau...

2008 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis

Išvarytasis ar įsibrovėlis?

2 komentavo


Atrodo, kad šios dvi būsenos per daug nesiskiria. Gal skiriasi tik kryptis, bet juk kryptis priklauso nuo to, iš kurios pusės žiūrėsi.

O viskas prasidėjo nuo filmo pavadinimo.

Šiandien įsirašiau Orson Welles filmą "The Stranger". LTV2 šitą pavadinimą išvertė "Įsibrovėlis". Aš su savo nelabai išsamiomis anglų kalbos žiniomis visą laiką galvojau, kad stranger reiškia pašalinį, svetimą (ir jokiu būdu ne keistuolį, kaip buvo išversta kažkurio filmo dialoguose). Kaip liepia pavadinimą suprasti filmo turinys - dar nežinau, nes filmą man įrašinėjo mano aparatukas, kol buvau darbe.

Bet randu mūsų kaimyno pagal bloginimosi vietą dienoraštį "I Found It at the Movies" (http://evandav.blogspot.com/), kuriame jaunuolis originaliai analizuoja įdomius kino dalykus, ir kur jis parašė gražų ese apie Orsono Welles kūrybą: Reflections on Orson Welles (I dalis ir t.t.).
Pasirodo, įžymusis "Piliečio Keino" kūrėjas po šito filmo (1941 m.) Amerikoje galėjo dirbti tik "surištomis rankomis" - jo pastatyti filmai buvo studijos iškarpomi ir permontuojami. Galų gale jis išvažiavo dirbti į Europą, kur išbuvo iki 1957 metų. "The Stranger", pastatytas 1946 m., žinoma, irgi buvo "apdorotas".
Taigi, Orsonas Welles akivaizdžiai nebuvo savas Holivude. Bet žiūrint į jo taip dažnai įvairiuose filmuose matytą veidą, neatrodo, kad jis galėjo leistis būti skriaudžiamu našlaičiu. Taigi, kas jis buvo - išvarytasis ar įsibrovėlis?..
------------------------------------------------------------------------
Dar vienas "įsibrovėlis-našlaitis": L. Donskis ir jo laida LTV "Be pykčio".
Randu TV programoje, kad tikrai rodys, tikrai sekmadienį, tikrai apie penktą valandą po pietų. Tiksliau: 16:45 - 17:15 val.
Taigi, jo laida "susitraukė" jau iki pusvalandžiuko. Nepanašu, kad per tiek laiko galima būtų užsukti uždegančias diskusijas...

Skaityti toliau...