Dienos aktualijos

Pirma diena po Prezidentės inauguracijos iškilmių, todėl internetas dūzgia nuo įspūdžių. Svarbiausia tema - moteriški rūbai. Žymus oficialių apeigų žinovas Lydeka paskelbė, kad visų iškilmėse dalyvavusių damų aprangos kodas atitiko protokolo reikalavimus. Mantas Petruškevičius dar savo nuomonės nepaskelbė. Man gi įdomesnė buvo vyriška apranga, labai vyriška.

Kitas žymus veikėjas Valatka paskelbė savo verdiktą: inauguracinė Prezidentės kalba buvo labai blanki, matyt, pati sau ją pasirašė. Dar išvadino Prezidentę Putinu, Lukašenka, "tūla departamento viršininke" ir aplamai - valdininke. Reikia manyti, kad ir toliau nė vienas Lietryčio išmatų egzempliorius neapsieis be Prezidentės apšaukimo biurokrate ir valdininke. Kita Svarbi Žurnalistė Bronė Vainauskienė pasibjaurėjo prezidentės šypsena bei išvardino negerus ženklus (Lietryčiui netinkamą Prezidentės patarėją) ir kad prezidentė nesugebės būti demokratijos garantu, kaip Lietuvos žmones įpratino manyti Valdas Adamkus.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė išaiškino, kaip reikia kirčiuoti Prezidentės pavardę ('grybauskAitė' kaip 'mergAitė', o aš iš mokyklos laikų atsimenu, kad mums, aukštaičiams, buvo kalama, jog negalima sakyti 'mergaItė', nes 'mergAitė' kaip 'savAitė'). Taigi, ponia Palionytė ir nurodė, jog pati ponia Prezidentė irgi nelabai tinkamai kirčiuoja savo pavardę, ką jau kalbėti apie kitus, vienintelis teisingai kirčiuoja Valinskas.
Lenkų "Rzeczpospolita" pareiškė, kad Prezidentės kraujyje teka ir truputis lenkiško kraujo - įdomu, kada jie atliko tuos DNR tyrimus?

O dabar apie rimtesnes publikacijas. Rytas Staselis paskelbė dvi interviu su Grybauskaite versijas: http://ryst1966.livejournal.com/21484.html

Delfi skelbia V.Laučiaus pokalbį su B.Lubiu: B.Lubys įspėja: Rusijos pinigai veržiasi į mūsų žiniasklaidą - tiesa, nesu tikra, kad šis pokalbis yra smarkiai rimtesnis už žinią apie Valinskienės suknelės kodą...

Skaityti toliau...

Artėjai rinkimai į Prezidentūrą

Viskas, kas įvyksta gyvenime, bent vieną kartą prieš tai jau buvo parodyta filme arba knygoje.

Žiūrėti čia.
(negaliu nesižavėti taikliais Zemkausko pastebėjimais)

Citata:

Ir mokėti angliškai ne prasčiau už Ch.Bronson‘ą

Skaityti toliau...

Melagių dienos privalumai

Privalumai aiškūs: gali ką nori sakyti, rašyti, pranešti, o tik po poros dienų mažoje žinutėje tai paneigti.

Tik, galvoju, kad šiais laikais jau nebėra tokių dalykų, kurie atrodytų pakankamai tikroviški, kad būtų galima ką nors apgaudinėti. Jau ir ne melagių dieną skelbiami naujienų portalų pranešimai man dažnai pradeda atrodyti kaip apryliaus šposas.

Pavyzdžiui, šiandien paskaičiusi apie pono prezidentūros darbuotojo Lauro Bielinio ketinimą kartu su valinskiečiais dalyvauti Europarlamento rinkimuose kažkokios euroskeptinės EU partijos "Libertas" sąraše pajutau įtarimą, kad tai tik balandžio I-os apgaulė. Bet žiūriu, kad ta žinutė pasirodė jau vakar, ir net suspėta gauti kažkokia nustebimo reakcija iš Prezidento atstovės.

Tokiu atveju leidžiu sau balandiškai paspėlioti: pagaliau iš šio bendro Bielinio ir Valinsko partijos ketinimo pradeda aiškėti Valinsko partijos projekto autoriai. O polinkis į euroskepticizmą rodo į kitą aiškią Lietuvos alternatyvą, - juk žinia, kad mes nesugebam išbūti neprisišlieję prie kurio nors galingo netolimo kaimyno.

Ir visgi radau šiandien Bernardinų portale tekstą, kuris teisingas nuo pradžios iki galo. Puikus Gendručio Morkūno tekstas "Kaip mes keitėmės". Labai rekomenduoju paskaityti.

Citata:

Supratome, jog keistis reikės kiekvienam. Deja, nežinojome, kaip. Visi instinktyviai jautėme, kad nebeužteks dar garsiau bartis, dar daugiau valgyti ir dar grėsmingiau skųstis. Reikės kažko rimtesnio.

Skaityti toliau...

Negalvokit, kad visiškai nesidomiu valstybės šventėmis, nuklydau į apolitiškų menininkų gretas, žaviuosi tik surūdijusiais vamzdžiais ir kitomis naujojo dekadentizmo apraiškomis :)

Tiesiog nesu iš tų žmonių, kurie sau rašo atvirukus su sveikinimais :)

Sveikinti kitus nuėjau į Mėnuliją, apolitiškais intelektualais nustojau domėtis, tegul jie sau gyvuoja savo dirbtiniuose kavinių pokalbių, blizgių žurnalų ir eilėraščių pasaulėliuose.

Aš šiandien nedirbu (nors jau įpratau dirbti per valstybines šventes), todėl dovanojau sau patriotiškas ekskursijas. Virtualias, žinoma, nes nesijaučiu miestietė, kuriai šventė būna tik su minia.

Dar pažiūrėjau patriotišką filmą, anksčiau neprisiruošiau, o šiandien jau negalėjau išsiginti. Lietuviškų filmų pastaruoju metu stengiausi vengti, todėl neskubėjau žiūrėti V.V.Landsbergio filmo "Kai aš buvau partizanas". O buvo pakankamai įdomu pažiūrėti, stebėtinai jautrus filmas, švelnios, be pamokymų variacijos gyvenimo ir susiklostančių aplinkybių tema, aš sau įžiūrėjau svarstymą apie tai, kad praeities klaidas visada galima pataisyti, net ne savo padarytas klaidas, reikia tik noro. Labai atgaivino filme pasirodę puikūs aktoriai A.Masiulis ir R.Staliliūnaitė.

Skaityti toliau...