Nekartodamas to, kas ne kartą svarstyta, paliesiu kai kuriuos aiškiai pribrendusius liaudies literatūrinės kūrybos organizavimo klausimus. Lietuvoje veikia daugybė literatų būrelių, sekcijų, draugijų, studijų, grupių. Jos reiškiasi padrikai. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga ir Kaimo rašytojų sąjunga periodiškai rengia savo narių kūrinių skaitymus, leidžia almanachus, tačiau dėl lėšų stygiaus nuolatinės organizacinės, metodinės ir profesionalios geranoriškos kritikos, pagalbos bei materialios paramos vietinėms literatų struktūroms ir kūrėjams teikti nepajėgios. Iš sovietmečio atėjusi ir išsaugojusi savo sovietinį uždaro valstybės išlaikomo jos aparatui palankaus rašeivų klano mentalitetą, Lietuvos rašytojų sąjunga prie liaudies literatūrinės kūrybos puoselėjimo ir vystymo aplamai neprisideda. Greičiau atvirkščiai – svaidosi link ne saviškių keiksmažodžiais: „grafomanai“, „populistai“ ir panašiais, ir atkakliai gina savo iš valstybės biudžeto, t.y., piliečių sąskaita, kasmet milijonais litų pasipildantį neva literatūros rėmimo lovį.
Ziemkiewicz'iaus blogas: http://blog.rp.pl/ziemkiewicz/
O sau pasidedu Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) literatūrologų išrinktų kūrybingiausių 2008 metų knygų dvyliktuko sąrašą:
Vladas Braziūnas „Priedainė“
Danutė Kalinauskaitė „Niekada nežinai“
Jonas Kalinauskas „Miego meistras“
Grigorijus Kanovičius „Šėtono apžavai“
Elena Karnauskaitė „Pasaulio krašte“
Aidas Marčėnas „Šokiai“
Kęstutis Navakas „Du lagaminai sniego“
Sigitas Parulskis „Murmanti siena“
Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum“
Rimvydas Stankevičius „Laužiu antspaudą“
Renata Šerelytė „Mėlynbarzdžio vaikai“
Agnė Žagrakalytė „Visa tiesa apie Alisą Meler“
Knygų mugėje paskelbta nugalėtoja, kūrybingiausioji iš kūrybingiausių: Danutės Kalinauskaitės knyga „Niekada nežinai“. Aš už šią knygą balsavau Metų knygos rinkimuose, bet ten, aišku, triumfavo Navako sniegas.
Skaityti toliau...
