O gal tai tik bandymas užmegzti diskusiją? Nes lyg ir priekaištaujama retkarčiais (ir aš pati pritarinėjau), kad mūsų rašytojai nelabai nori kalbėti apie šiandieną, apie bendresnius reikalus, o ne vien apie savo rašytojiškas-kūrybiškas-buitiškas bėdas. Bet pastaruoju metu galiu išvardinti vis daugiau rašytojų, kurie lepteli savo nuomonę apie politiką ir politikus, pašneka apie visuomeninius-bendruomeninius reikalus (valdovų rūmų tema yra išskirtinė, ji susilaukė ir vis dar susilaukia įvairaus dėmesio). Tačiau vietoj pagyrimo pasigirsta pasmerkimai. Štai skaitau šiandien žymaus visuomenės veikėjo, politiko ir profesoriaus V. Landsbergio straipsnelį Bernardinuose:
Vytautas Landsbergis. Savižudybės sindromas. Pasirodo, blogi laikraščiai yra "Šiaurės Atėnai", "Atgimimas", "Veidas",
net „Lietuvos žinios“. Hm, tas žodelytis "net" mane nustebino. Pavyzdžiui šiandien lyginu Alfoje paskelbtus du straipsnelius:
Rusijos žiniasklaida stengiasi Lietuvą įvelti į prekybos karą (BNS žinutė) ir
Negirdomis nuleista grėsminga žinia ("Lietuvos žinių" straipsnis apie tai, kad ponas Kubilius sau ramiai išėjo atostogauti, nors kažkoks Rusijos muitininkas jau buvo pasirašęs nurodymą savo muitinėms papildomai tikrinti lietuvius, nes jų tarpe daug apgavikų). Aišku tos dvi žinutės man sugretintos pradėjo kelti abejones, ar tikrai ponas Lubys nepardavė savo spaudos Rusijos žiniasklaidai pagal jo
minėtus gautus pasiūlymus, nes šis straipsnelis kursto sukelti karą ne blogiau nei Rusijos žiniasklaida. :)
Bet palikim žurnalistus dirbti jų nenormalų darbą, o sugrįžkim prie rašytojų, kurie irgi parašo laikraščiuose. Taigi Giedrė Kazlauskaitė už savo nuomonės pareiškimą apie V.Kudirkos paminklą sulaukė rūstaus pasmerkimo iš minėtojo pono V. Landsbergio, o S.Parulskis už savo rašliavas Lietrytyje net nebuvo vertas vardo paminėjimo, jis tebuvo pavadintas "žymiu rašytoju, kuriuo ir jaunimas norėtų sekti". Žinoma, nebuvo pamirštas M.Ivaškevičius, tiesa, irgi be pavardės paminėjimo - nevertas, - o tik įvardytas pono Landsbergio nekenčiamas romanas "Žali" ir kažkodėl jau ir "Madagaskaras" pridėtas. Už ką? Ir visa tai kompanijoje su Petkevičiaus "Durnių laivu"...
O gal V.Landsbergis tenorėjo paskatinti daugiau rašytojų rašyti aktualiomis visuomenės temomis taip parodydamas, kad nors nepritaria, bet atidžiai perskaito ir atsako su savo nuomone?
| Citata: |
Vienas draugas kažkada sakė, jog po trisdešimties metų nebeįdomu skaityti romanus. Dabar aš jį suprantu. Juk romanas, jei nekalbėsime apie ypač intelektualius, yra tiesiog gyvenimo mokykla. Jaunas žmogus iš jų semiasi patirties. O aš dabar skaitau istorines knygas, biografijas, dienoraščius ir, žinoma, poeziją. Lietuvių literatūroje, mano manymu, šiuo metu susilygino poezija ir proza. Dabar jos abi yra vidutinio lygio. Labai gerai, kad leidyklos vėl leidžia lietuvių autorius. Nepriklausomybės pradžioje buvo laikas, kai skaitėme labai daug emigrantų kūrybos, vėliau atsirado daug vertimų, o dabar domimės savais autoriais. Tiesa, mūsų literatūra niekada neprilygs didelių tautų literatūrai. Pavyzdžiui, amerikiečiai daro labai geras knygas. Aš nebijau šito žodžio, nes rašymas yra tikroji meistrystė, kuri visiškai nepaneigia įkvėpimo. Mūsų poezijoje dabar vyksta tokie patys procesai kaip ir visur kitur, nors vėl slenkame truputėlį iš paskos. Man tos naujos poezijos mados nelabai patinka, tačiau nieko bloga jose nematau. |
Šalin rankas nuo Landsbergio, man šis jo straipsniukas itin patiko. Esi per jauna, todėl neteisingai supranti. Daug ką. Landsbergio gilumą, vamzdininkų tuštybę. Giedrė Kazlauskaitė, sakai. Taigi, aš irgi sakau: ta Giedrė dar nesubrendusi yra, todėl ir čiauška vaikiškus niekaliukus. "Vaikystėje tėvas arba motina vesdavosi mane į „Arką“ – tas keistas erdves girgždančiomis grindimis... ". Kaip manai, kiek metelių tai Giedrei gali būt, jeigu jos vaikystėje jau buvo privati galerija "Arka"? Gaunasi apie trisdešimt, ne daugiau. Natūralu, kad jos pasaulio suvokimas dar menkai tesusiformavęs, toli jai dar iki profesoriaus Landsbergio.
AtsakytiPanaikintiNa, žinoma, aš irgi pasakyčiau, kad Landsbergis ne itin gražiai elgiasi, kai kolioja Parulskį, nesiteikdamas minėti pavardės. Atseit, toks menkysta, net vardą minėt bjauru. Turi ponas profesorius tokią madą, ne nuo šiandien. Ne jis vienas serga tokia mada, bet tai ne pateisinimas.
Tačiau kolioja teisingai, pritariu.
"Iš pradžių tampa tuščiaviduriai, paskui... postmodernistai".
"Vyresni literatai dažniausiai rūpinasi. Kartkartėmis tautos padėtimi ir ateitimi, paprastai, žmonių dorove, dar kuo nors. Jaunesni dažniau tyčiojasi. Tai nesąmoningas benamių, nesubrendėlių arba padugnių bruožas.."
Paskutinė citata man patiko, nes įžiūriu ironiją pasakyme "vyresni dažniausiai rūpinasi". Nežinau, ką tuo norėjo pasakyt Landsbergis, gal jis tai sakė labai rimtai, didaktiškai-seniokiškai, nė kiek neironizuodamas. Bet man patinka perskaityti taip, kaip man patinka. :)
Nepatinka tik man profesorius, kad jis niekingai tyli, niekada nepagiria Valdovų Rūmų. Negražiai elgiasi. Juk aišku, kad Valdovų Rūmai jam patinka. Jei nepatiktų- seniai būtų tai kuo garsiausiai ištrimitavęs. O dabar- kaip jo mylimieji rusai sako- "molčit v triapočku". Niekingas elgesys, gėda.
(kažką dar planavau pridurt, bet proceso eigoje pamiršau. Brandžios pasaulėjautos savybė...Paskui papildysiu, jei prisiminsiu. :) )
Nuėjau pažiūrėti į Bernardinus, ar visi taip kaip Fanta žavisi Landsbergio pastabomis apie rašytojų visuomeniškus pasisakymus. Tai ten kaip visada krūva megztų berečių ir ultrapatriotų, vardinančių Landsbergio nuopelnus, ir dėkojančių už viską, ir gauja socialistinės eros išsigimėlių, keikiančių Landsbergį, Kubilių ir konservatorius už viską. O į temą beveik nė vieno komentaro. Kai kurie, bandantys pritarti tekstui, net suprato, kad Landsbergio pastabos yra apie žurnalistus (mat kaip blogai, kai nepamini rašytojo pavardės, o G.Kazlauskaitė publikai matyt menkai žinoma).
AtsakytiPanaikintiFanta, tikrai šiuo atveju nesupratau Landsbergio gilumo ir vamzdininkų tuštumo :) Nors nesistebiu V.Landsbergio mintimis, jis nuoseklus. Klausimas tik toks: ar kiti - na gerai, tarkim, ne tokie gilūs kaip Landsbergis, - neturi teisės pasakyti savo nuomones? Jei turi, tai vadinkim tai diskusija. Nors tikiu, kad dabar po V.Landsbergio tekstuko pasipils visokių vyresnių literatų - besirūpinančių - pritariantys pašūkavimai. Bet kada, tiesą sakant, jaunoji ir vyresnioji kūrybingosios kartos tarpusavyje nekonfliktavo? Gal tik Stalino laikais.
Giedrė Kazlauskaitė (g. 1980 m. Kėdainiuose) – poetė, prozininkė, eseistė. Mokėsi Nacionalinėje M. K.Čiurlionio menų mokykloje, tačiau formacijos įkarštyje metė ir baigė paprastą provincijos vidurinę. 2004 m. įgijo Vilniaus universiteto lietuvių filologijos bakalauro laipsnį. Pirmoji knyga „Sudie, mokykla“ (dvi apysakos) išleista 2001 m. .....
AtsakytiPanaikintihttp://www.booksfromlithuania.lt/index.php?page_id=3&action=info&WriterID=88
Taigi, dėl amžiaus atspėjau. 29 metukai. Ir dar priedo blondinė. :)
Blondinė, tiesa, ne natūrali. Dažyta. Dar blogiau. :)
AtsakytiPanaikintiSveiki! Prisijungiu po savaitės poilsio, taip pat ir nuo interneto priegos.
AtsakytiPanaikintiLandsbergio straipsnį perskaičiau du kartus, grįžau darsyk po provokuojančio Fantos Nelieskite mėlyno gaublio, atsipraua profesoriaus. Galvojau, kad nesupratau per kartą giliųjų minčių, gi esu jaunesnis ir už Vilnį, taipogi - Parulskio gerbėjas.
Taigi, pritariant Vilnies argumentams pridėsiu nuo savęs. Seniai nesistebiu tuo nuosekliu sugebėjimu priešinti kartas ir pan., ieškoti ne draugų, o priešų - tiek vidinių, tiek išorės. Kova, konfliktas, ne diskusija, o tiksliau - nesupratimas kitų, bei eilinės teisuolio pagyros sau už pasiaukojamą vyresniosos kartos naštą ir didžiausią indėlį kovoje už šviesią tautos ateitį.
A, o aš galvoju, kodėl tyli didžiausias Parulskio gerbėjas :D
AtsakytiPanaikintiDėl S.Parulskio aš mažiausiai pergyvenu, jis dabar turi stiprų globėją - Vainauską su Valatka, o ir Ivaškevičius, mačiau, lyg ir lietryčio TV buvo prisiglaudęs. Tiesą sakant, man Parulskio lietrytinės rašliavos, deja, nelabai patinka, gryna chaltūra, bet negaliu paneigti, kad S.Parulskis turi talentą. Negaliu paneigti ir to, kad V.Landsbergis turi išminties ir kultūros, todėl apšaukinėti jo kažkaip nenoriu.
Dar kartą siūlau į visus pasižodžiavimus žiūrėti ramiai, kaip į diskusiją.
(pastebėjau, kad Lietuvoje niekas nenori diskutuoti. Tik kas nors pasako savo nuomonę, tuoj atlekia arba pats nuomonės objektas (RA pvz.), arba objekto fanai ir pradeda negražiais žodžiais koliotis):)
Iš tikrųjų taip parašiau norėdamas truputį pasikliančyt su Fanta :), nes tikrai negaliu nepritarti Tavo žodžiams apie VL, kurių iš tavęs neabejojau sulauksiantis vėliau, taigi dabar. :)
AtsakytiPanaikintiDėl Parulskio aš ramus. Net būnant gerbėju galima pritarti Tau ir tiems, kurie įžvelgia chaltūrą jo lytritiniuose lapuose.
TAčiau ne viską ir tenai būtų galima taip jau nurašyti, kadangi talentingas žmogus ir parduodamas šlamštą, kartais sugeba tai įdomiai įvynioti.
Matau ir tą pripažįstu, kad yra pagrindo mane priskirti prie tam tikros grupės asmenų, nemokančios ramiai, be išankstinio nusistatymo į autorių, žvelgti į diskusijos objektą.
Bet manau, kad galiu atvėsti ir diskutuoti toliau. Žinoma, geriau būtų pirma atvėsti ir po to sėsti rašyti ir dėstyti savo požiūrį.
Tad ačiū Vilnie, gyvenbi žmogus ir mokaisi. Iš Tavęs(dažniausiai-komplim...), iš VL, iš SP, netgi ir kai kada iš RA. :D