Ugnies paukštė/ Diagilevas. Fantazijos
Spektaklis iš dviejų atskirų kūrinių. Kuo jie susiję? Rusiškumu? Bet juk per plati sąvoka, kad būtų galima ramiai gretinti. Net jei abiem atvejais kalbama apie įdomiąją baleto istoriją.
Stravinskio "Ugnies paukštė" pastatyta "Žvaigždžių karų" fanatiko. Pasakojama tokia istorija: astronautas nusileidžia Marse. Ten aptinka laukinį nuogą raudoną marsietį ir jį prisijaukina. Paskui pamato "lėkščių" pastatą, o jame sarkofaguose gyvena marsietės. Jos atgijusios žaidžia kamuoliukais, o jas to moko aiškiai nevietinės kilmės Visatos princesė. Pamačiusi astronautą Visatos princesė pradeda virpėti aistra, o astronautas po ilgo skridimo irgi pasiilgęs glamonių. Tuo jiedu ir užsiima, paskui Visatos princesė nubėga į marsiečių susirinkimą, o astronautas patenka į mėlyngalvių inoplanetianinių rankas. Toliau veiksmas vystosi nežmonišku greičiu: mėlyngalviams vadovaujantis neužauga pankas jaučia astronautui neaiškius jausmus: lyg ir nori pasimylėti, o gal suvalgyti. Bet atbėga raudonasis prijaukintas marsietis ir padaro tvarką: numeta bombą. Pabaiga paimta iš Tarkovskio "Soliario": astronautas Krisas stovi vandenyno centre, o tas vandenynas ir yra planetos superprotas, sugeneruojantis astronautui Krisui tiek merginų, kiek tik jam norisi. Bet labiausiai jam norisi tos Visatos princesės, tai ją ir pasiima. Ir gyvena toliau laimingai vandenyno centre.
Atrodo, kad šaipausi? Nė trupučio. Man iš tikrųjų patiko, buvo įdomu žiūrėti, klausytis muzikos, įsijausti. Šiaip suprantu, kodėl šiandieniniai statytojai sugalvojo, kad Ugnies paukštę turėtų sušokti vyras. Pasižiūrėjau, kokius Ugnies paukštės eskizus paišė prieš šimtą metų Leon Bakst, tai supratau, kad tokių balerinų šiais laikais tikrai nerasi. Turiu omenyje: su tokiomis krūtimis.
Daugiau Leon Bakst eskizų galima rasti kolegos oseculoprodigioso bloge: Bakst, Leon - Arte-Deco
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą