Kaip pavadinti mūsišką solidarumą?

Norėjau pavadinti girtuoklių solidarumu. Bet pagalvojau, kad kaip tik girtuokliai ir moka dalytis paskutiniu litu ir paskutiniu gurkšniu iš butelio. Mūsų solidarumas nuo socialinio solidarumo nutolęs šviesmečiais. Mūsų solidarumas yra baliavojančių žmonių solidarumas: kol ant stalo pakankamai pilnų butelių ir užkandos, tol visi draugiški ir malonūs. Bet kai lėkštės ir buteliai ištuštėja, tai visi ir išsiskirsto kas sau. Kai kas susimeta į grupelę ir ištraukę nuo stalo nugvelbtą butelį pasislėpę geria toliau, kai kas pasimuša, o kai kas aplamai apsimeta, kad nepažįsta kitų baliauninkų. Taip dabar darosi visuomenėje, kai aruodai pasirodė esą tušti. Labiausiai nuskriaustais balsais rėkia turtingiausi. Biudžetininkai, išgirdę apie 10 procentų apkarpymą, badauja ir miršta iš skurdo. Nesvarbu, kad jie dabar priklauso tai mažumai, kuri vis dar laiku kiekvieną mėnesį gauna atlyginimą. Girdėjau supermarkete kalbančias dvi pardavėjas: "būtinai užsiregistruok darbo biržoje, kad socialinės garantijos būtų". Pardavėjų niekas nesiklauso, todėl jos ir tyli. O bibliotekininkės, ką tik dejavusios, kad gauna tik 800 litų atlyginimą, dabar praneša, kad dėl to dešimties procentų sumažinimo praras iki 600 litų per mėnesį. Ką gi, keistas dalykas tie skaičiai. Lina Pečeliūnienė rašė apie solidarumą čia.