Holivudas su jais nesipyksta

Dėlioju savo kino įspūdžius ir planus Fantos bloge manotv.blogspot.com, labai gera ir patogi vieta. Tačiau dabar noriu sau pasižymėti su citatomis ir paveikslėliais, todėl tenka pasigaminti temą pačiai :)

Filmas "Blue Car" ("Mėlynas automobilis"). Nepriklausomo amerikietiško kino kategorija ir, kaip pastaruoju metu tenka matyti Sandanso kinofestivalyje, - filmą sukūrė moteris režisierė. Tai pirmasis Karen Moncrieff filmas, pakankamai sėkmingas, sulaukęs ir gražaus įvertinimo, ir jautrių žiūrovų pagyrų. Aišku, feministinis, tačiau šis filmas man patiko, nes pakankamai subtilus, neagresyvus ir dvelkia supratingumu. Pagalvojau, kad šiame filme didelis nuopelnas ir Deivido Strathairn'o, kuriam reikėjo suvaidinti nevykėliu pasirodantį mokytoją, nepateisinusį savo mokinės lūkesčių, o vis dėlto nesigauna šiame filme nieko smerkti, nes klaidų pridaro kiekvienas, ir tik galima tyliai supratingai palinksėti galva.

Obuolys nurodo gal dvidešimt David'o Strathairn'o vaidmenų, kurių tik keletą galiu patvirtinti mačiusi, o kiti priklauso man neįdomiai holivudinei produkcijai. IMDB išvardinta gal šimtas jo vaidmenų, gal pusė, aišku, iš TV produkcijos. Kas per asmuo, kad sugeba taip uždarbiauti įvairiose srityse? Aš pati David'ą Strathairn'ą įsidėmėjau pamačiusi Džordžo Clooney filmą "Labanakt ir sėkmės". Beje, Clooney irgi tas žmogus, kuris uždarbiauja filmuodamasis įvairiuose šlamšteliuose, o paskui paima ir pastato ar prodiusuoja visai rimtą ir gerą filmą (jei "Siriana" gal ir per sudėtinga su savo politinėmis užuominomis, tai "Labanakt ir sudie" puikus filmas visais atžvilgiais).

Taigi, susidomiu David'u Strathairn'u ir randu tokį jo apibūdinimą:

Citata:

For years, David Strathairn’s held a curiously split place in American film. For devoted indie-film fans, he’s a must-see actor whose name in the credits alone is enough reason to seek out a movie, with great performances like Blue Car, 8 Men Out and Limbo on his resume; to more mainstream audiences, he’s been a subtle, tricky scene-stealer in Hollywood films like L.A. Confidential, Sneakers and A League of Their Own. With the release of George Clooney’s Good Night, and Good Luck, starring Strathairn as ‘50s newsman Edward R. Murrow and earning him his first Golden Globe nomination for Best Actor in a Motion Picture (Drama), there’s the question of if Strathairn’s attained a whole new level of mainstream fame … or if the mainstream’s finally caught up with him.

Iš pokalbio su D. Strathairn apie filmą "Labanakt ir sėkmės" (angliškai). Pasižymiu, nes pasamprotavimai apie dabartinę žurnalistikos būklę, pasirodo, kamuoja ne tik mus :)

Kažkaip netikėtai po filmo "Blue Car" užkliūnu už sekančio filmo, nes pamatau režisieriaus Barry Levinson pavardę. Filmo pavadinimas "Man of the Year" ("Metų žmogus") kažkodėl išverstas kaip "Didžiausias metų nesusipratimas". T.y. vertėjai nusprendė jau pavadinime atkleisti, kad filmas bus apie aferą. Gerai, iš Levinsono nieko daugiau ir nelaukiu, kaip tik taiklios satyros. Šį kartą satyra apie demokratiškosios Amerikos demokratijos stulpus labai švelni, viskas baigiasi ne taip kaip pas mus gyvenime: aštrialiežuvis šoumenas, išrinktas JAV prezidentu, inauguracijos nelaukia, o išrėžia kalbą apie tai, kad klounai valstybės valdyti negali, jiems labiau tinka kritikuoti ir šaipytis iš valdančių. Bet kažkiek pranašiško visgi įžiūriu: dabartinis Amerikos prezidentas, atrodo, kai kurias manieras perėmė iš filmo herojaus šoumeno Dobbso. :)