Apie reprezentaciją

(apie tualetų kultūrą ir lietuvišką drovumą)

Citata:

Naujausias pavyzdys: kai aš sąžiningai moku mokesčius, man tikrai nepatinka, kad ministras Dagys už reprezentacijai skirtus pinigus perka… tualetinį popierių. Nes man Dagio užpakalis tikrai neatrodo reprezentatyvus, nepatikėčiau tuo, net jei šitas diedas nusimautų kelnes ir pademonstruotų

Iš Bobutės komentaro temoje apie Seimo narių išlaidavimus reperezentacijai skirtų lėšų sąskaita.

Va šitoje vietoje ir kilo man noras plačiau pasamprotauti apie reprezentaciją.

Tiesa, iš pražių viena pastabėlė: be reikalo Tu, Bobute, taip ad hominem apie žmogaus užpakalį. Stori žmonės dažniau būna geri ir drovūs nei plėšrūs ir agresyvūs liesieji, be to gali būti, kad jie ir tualetais rečiau naudojasi, jei medžiagų apykaita lėtesnė :)

Noriu pasakyti, kad tualetų kultūra yra pats reprezentatyviausias dalykas užsieniečiui apie šalį. Pas mus kažkaip nuo sovietmečio įprasta, kad tualeto kambarėliui turi būti skirtas koks nedidelis smirdintis kampelis, į kurį nubėgęs gėdingai ir skubiai atlieki savo reikalą ir tavo problema, jei ten pasibaigęs tualetinis popierius ar nėra kur nusiplauti rankų. Rytietiška tualetų kultūra - prisiminkime Mongoliją, kur niekas nenustebs, jei paėjęs kelis žingsnius nuo šaligatvio praeivis pritūps su reikaliuku, - atrodo paliko gilų įspaudą mūsų piliečių mąstyme.

Kiek teko važinėti ir naudotis tualetais, tai galiu patvirtinti, kad TEN įstaigose tualetų įrangai skiriamas didelis dėmesys. Pagrindiniai būtinieji įstaigos tualeto bruožai: erdvė, geras vėdinimas, geras tualetinis popierius (kur nors kampelyje padėti keli atsarginiai ritinėliai), rankų plovimo įranga (muilas, rankšluostėliai). Papildomi, bet ne visur pasitaikantys elementai: tualeto sėdynės dezinfekavimo purškalas, darbuotojams skirtos asmeninės rakinamos tualetinių reikmenų spintelės, bent viena kabina skirta neįgaliems.

Dabar pamąstykit, kiek tokios kokybės tualetų matėte Lietuvoje - viešose vietose ar viešose įstaigose. Aš maždaug atitinkantį standartus mačiau tik Vilniaus oro uoste. Ir tai ten tualetinis popierius bei kvapai nė iš tolo neprimena kituose oro uostuose matytų.

O dabar papasakosiu vieną graudžią istoriją. Mūsų įstaiga irgi neinvestuoja į tualetus. Tai yra, pasitenkina sovietmečio metu nusistovėjusiomis normomis. Tualetinį popierių perka pagal viešųjų pirkimų procedūrą, t.y, patį pigiausią. O užsieniečių pas mus atvažiuoja pakankamai. Vieną sykį patyriau, kaip tai atrodo: užsienietė vedė seminarą, per pertrauką moteriškoji auditorija puolė naudotis prie konferencijų salės esančiu tualetu, t.y. dviem kabinomis, nes trečioji buvo užrakinta. Susidarė ilga eilė. Dar geriau: tualetų bakai dėl kažkokių santechninių problemų labai lėtai prisipildydavo, tai net nežinau, kaip ten buvo daroma - ar laukiama kol prisipildys bent šiek tiek, ar kabina buvo užleidžiama kitai naudotojai visai nenuleidus vandens. Užsienietė lektorė mandagiai laukė pačiame eilės gale, o aš dar mandagiau - už jos. Kai įėjome į gana prišnerkštas kabinas, pamatėme, kad po to žmonių antplūdžio ir tualetinio popieriaus nebeliko. Tai kaip galvojat, kokius įspūdžius paliko mūsų reprezentatyvi įstaiga šiai moteriai?

Kai prisimenu, kaip žiniasklaida puolė prezidentūrą dėl to paauksuoto klozeto, tai apima didelis graudulys. Taupumas, žinoma, geras dalykas, tačiau kartais reikia bent šiek tiek paišlaidauti, kad užsienietis nepajaustų didelio skirtumo. Negi mūsų piliečiai, mūsų žiniasklaida reprezentacija laiko tik gintarinių suvenyrų dovanėles, o visa kita - nereikalinga. :(