Portalas alfa jau pradėjo skelbti savo tekstus be to teksto parengusio žurnalisto pavardės. Žr. ryškia antrašte paskelbtą žinutę Įteisinta pensijų vagystė, teksto autorius - Alfa.lt (šioje žinutėje teksto autorius pergyvena dėl pensijų fondų likimo ir išdėsto, žinoma - kaip įprasta mūsų žiniasklaidoje, - tik vienos pusės argumentus). Pagalvojau - gal jau tikrai jie žinutes automatiškai sukompiliuoja iš interneto, dabar kai juos užklupo tokia didelė nelaimė - padidėjusios išlaidos žurnalistų išlaikymui, tai gal visus atleido, paliko tik IT administratorius?
Bet kuriuo atveju aš nieko nepraradau nesužinojusi autoriaus pavardės. Nes tekstas ne toks, kad norėčiau įsidėmėti jo autorių. Račas savo tinklaraštyje paskelbė savo nusotatą, kad jį pykina nuo anonimų, šlykščiai užsipuldinėjančių jo Asmenį. Tiesa, tų "šlykštūnų" kažkodėl padaugėjo po pono Račo pasigyrimo apie tai, kaip jis asmeniškai sutikęs poną miesto Merą atliko savo pilietinę pareigą, t.y., pasiskundė, kad gatvė, kurioje gyvena ponas Račas, duobėta. Ponas Meras tai priėmė giliai į širdį ir jo nurodymu darbininkai tas duobutes užpylė. Na, džiugu dėl pono Račo kaimynų, kad turi savo gatvėje tokį įžymų žmogų, nes įsivaiduoju, kaip ponas Meras pažiūrėtų į mane, jei parduotuvėje prie jo su savo problemomis prieičiau aš - ponui Merui tikrai atrodyčiau niekinga anonimė, nes nei mano vardas-pavardė, nei užimamos pareigos ponui Merui tikrai nesakytų daugiau nei internetinis vardas Vilnis.
Taigi, taip jau lemta, kad anonimais mes išliekame net tada, kai prisistatome savo pavardėmis. Tiesa, šioje švogerių valstybėje manęs dažnai perklausia, ar nesu To-ir-to giminė. Žinau, kad taip nenaudinga, bet nedrįstu apsimesti giminaite vien dėl sutampančios pavardės. Nors vertėtų, ypač, kai šito perklausia gydytojai, o šita publika labai mėgsta skirstyti pacientus į savus ir svetimus.
Knygose ir pamokančiose istorijose sakoma, kad vardą reikia užsidirbti. Arba tiksliau - suteikti savo vardui vertės savo darbais. Manau, kad realiame gyvenime ši taisyklė dar taikytina, nors katastrofiškai daugėja atvejų, kai tas vardas padaromas dirbtinai. Na, bet šitą techniką geriausiai ištobulino Holivudas, kartais net graudu žiūrėti, kai ten reguliuoja aktorių šeimyninį gyvenimą, nurodydami, ką vesti - už ko tekėti, kada skirtis ir pan. Žmonės už tokius vardus sumoka brangiai - savo privatumo praradimo kainą.
Virtualiame pasaulyje vardo darbais neužsidirbsi. Tiesa, į jį galima ateiti su realiame pasaulyje užsidirbtu vardu ir - smarkiai rizikuoti jį prarasti, nes virtualaus pasaulio vienpusiškumas leidžia į žmogų pažiūrėti tik vienu aspektu, intonacijų nėra, o tekstas be intonacijų gali net suklaidinti.
Todėl vis dažniau susimąstau: kas virtualybėje padeda žmogui užsidirbti vardą? Betarpiškas nuoširdumas? Ar genialus mokėjimas apsimetinėti, būti įvairiu, todėl ir įdomiu, mokėti įtikti kuo platesnei publikai? Tai yra, mokėjimas būti linksmintoju? Koks tokio vardo galiojimo laikas? Toks, kaip ir linksmintojų - kol neatsiras kiti linksmintojai?
(Šį mano pamąstymą inspiravo portalo lrytas.lt tekstai, kurių autorių jau nebandau įsiminti, portalo alfa.lt žinutė "Įteisinta pensijų vagystė", filmas "The Entertainer", Laurence Olivier ir A.Račo blogo racas.lt tekstai.)
Matyt visdėlto esi ne mažiau įtakinga, nei Račas, nes alfa.lt apsižiūrėjo ir įdėjo pirmoje straipsnio pastraipoje tokį tekstą(citata):
AtsakytiPanaikinti"Ekonominė krizė sunaikino milijonų žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, uždarbį. Įmokas į fondus sumažinusi valdžia atėmė viltį bent padengti nuostolius, rašo dienraščio „Vilniaus diena“ žurnalistė Jolita Skinulytė."
Man kažkodėl jau antra diena iš eilės atneša laikraštį "Vilniaus diena". Gal kas nors man jį užsakė ar taip laikraštis bando mane "užkabinti"... Sugrįžus po darbo radau tą straipsnį su dar didesne antrašte ir niauria nuskriaustų pensininkų nuotrauka. Galbūt "Vilniaus dienos" savininkai šį tekstą išsiuntinėjo visokioms alfoms, joms teliko publikuoti, todėl be parašo. Tai turbūt vadinama pijaro užsakymu?
AtsakytiPanaikinti