Paskaičiau Riku Writes nusiskundimus dėl komentarų "Anonimai manęs nemėgsta". Vėlgi panašus akademinis požiūris kaip ir Donskio bei jo draugų. Sutinku, kad jei kas šlykščiai internete komentuodamas užsipuldinėja, tai dažniausiai nesivargina prisistatyti kokiu nors vardu. Toks pila visą savo vidinį purvą ant kieno nors galvos ir gal jam nuo to palengvėja? Nors matau ir tokių komentarų, kurie dubliuojami visuose portaluose, atrodo, kad žmogui rūpi apsisioti visas pakampes. Gal jis iš tų, kurių niekas niekada neišklauso? Nors neatmetu tikimybės, kad tokį tikslinį puolimą panaudoja galbūt koks straipsnio autoriaus kolega ar šiaip kokios struktūros samdytinis, vykdantis tik kokį nors pavedimą. Priežasčių labai daug ir įvairių, ypač tais atvejais kai akivaizdžiai vyksta kova dėl įtakos, daromas taip vadinamasis "nuomonės formavimo procesas".
Bet grįžkim prie Riku, kuris rašo apie filmus. Riku skaudina, kad kažkokie anonimai, jei nepripažįsta jo nuomonės dėl kokio nors filmo įvertinimo, vietoj to, kad argumentuotai paprieštarautų, šlykščiai jį užsipuldinėja, vadina "elitistu", siūlo nulipti nuo "aukšto žirgo", kaltina jį "keturmečio vaiko domėjimosi diapazonu":
However I continue to be surprised and disappointed by how vitriolic some people are. They can't read something they disagree with and move on or just leave their contrary opinion. They get nasty. I was called an "elitist" and told to "get off" my "high horse" and accused of having the "attention span of a four-year-old."
Čia mane suėmė juokas. Gal veikia mūsų lietuviškasis mužikiškumas, tačiau minėtieji epitetai, palyginus su tuo, ką tenka išgirsti mūsų internetinėje erdvėje, atrodo kaip komplimentai. :D Nes mūsuose ypač žurnalistai sugeba savo straipsniuose privardinti tokių priešininko apibūdinimų, kad visos Riku prielaidos, jog nemaloniai užsipuldinėti gali tik bailūs anonimai, o savo vardu niekas taip nedrįstų pasakyti, kelia tik juoką ir graudulį.
Ar tai reiškia, kad politkorektiškoje amerikoniškoje visuomenėje nebėra aršių puolimų? Lyg ir ne, man rodos ir pastarieji prezidento rinkimai parodė, kad ir ten žiniasklaida knisasi po šiukšlių konteinerius, kad tik ką nors bulvariškai skandalingo galėtų paskelbti. Užgaulioti mėgsta daugelis. Kai kurie taip siekia populiarumo, kai kurie taip nori iššaukti aršias diskusijas ar puolimo-gynybos žaidimus. Kai kurie tikrai žiauriai pergyvena ir jau nesiskaito su žodžiais. Kai kurie mano, kad labai sąmojingi. Kai kurie prarado viltį, kad jų balsas ir pastabos ką nors paveiks. Žodžiu, priežastys labai įvairios ir nebūtinai nusikaltėliškos. Čia labiau praverstų psichologinės studijos ir supratimas, kad žmogus yra toks, koks yra, ir nevisada susilaikymas atneša naudą.
Ir geriau jau mokykloje vaikams būtų pradėta aiškinti, kad tie, kurie išeina į viešąją erdvę, savaime tampa visokiausių nepatenkintųjų taikiniu, o ne tik fanų klubo garbinimo objektu.
Todėl pradėjus publikuoti savo nuostatas visam pasauliui gal nereiktų įsižeidinėti, kad ne visiems patinka tos nuostatos. Kad būtinai atsiras tokių, kurie įsižeis dėl tokių jiems nepriimtinų nuostatų ir pradės jie plūstis, nes kitaip nemoka išreikšti savo įžeistų jausmų...
Tai yra, siūlyčiau tiems įsižeidusiems autoriams pagalvoti, kad jie savo tekstais irgi kažką gal įžeidžia. Priimti tai kaip pasekmes to, jog išėjai į viešumą su savo pozicija. Ir neužvesti nesibaigiančių abipusių kaltinimų, puolimų, pasibjaurėjimų ar keršijimo.
Arba tokių niekingų "bakstelėjimų":
Paaiškinu: čia taip ponas Račas įgelia Bernardinams, išdrįsusiems paskelbti keletą kritiškų straipsnelių ir pabandžiusių organizuoti diskusiją. Kuo jie taip nusikalto ponui Račui, galima tik spėlioti - gal neparodė susidomėjimo Jo Nuomone, gal nesikreipė pirmiausia į Jį, gal kalti dėl to Maldeikienės straipsnio atspausdinimo...Na ką, tęsiam gerą tradiciją. Diskutuojam toliau apie žiniasklaidą... Juk mes ne blogesni už kitus, kurie taip pat labai ja rūpinasi ir siūlo diskutuoti. Visą savaitę. O mes terminų neužsibrėžkim ir diskutuokim nuolat.
Įžeidumas juk toks augalas, kuris išauga po menkiausio lietaus.
Idomiai cia parasei, man taip pat kilo toks klausimas po siandieninio Fantos rasinelio apie mano nuotraukas ir kaip Buka komentaruose puole atsiprasinet kad jai jos nepatinka, na ne tai, kad nepatinka, bet kad nesukelia tokio jausmo, kokio ji noretu.
AtsakytiPanaikintiKazkaip visai idomu isgirsti kitokia nuomone nei savo (bent jau man) ir atrodo daznas tam eina i viesaja internetine ar kitokia jura, bet is tiesu greiciausiai tik noretu, kad visi butu tik veidrodis - rodytu (sakytu, rasytu ir t.t.) tai, ka jau ir pats matai, arba "move on". Bet susiduri su truputi kitokiu poziuriu ir manau, daugeliui yra sunkoka tai priimti, kaip didesne realybe, nei tai kaip buvo isivaizduota pries iseinant i viesaja erdve.
Del JAV prezidento rinkimu, galiu pasakyt, kad is abieju pusiu buvo nemazai pasispilkavimu, bet abi puses (tos kurios buvo tiesiogiai susietos su kandidatais) buvo daug maz korektiskos. Nors, kaip rasiau anksciau (ar man tik atrodo, kad rasiau) galima surasti radijo stociu, kurios skleidzia akivaizdzia neapykanta net dabar, jau pasibaigus rinkimams.
Na, pas mus neapykantą skleidžia turbūt visos stotys, o LRT labiausiai :)
AtsakytiPanaikintiPrisipažinsiu, kad pati nesu iš tų, kurie nereaguoja į nepalankius įvertinimus. Kažkaip dilgteli skaudžiai, kai atrodo: taip protingai prisamprotavai, o tave kažkas sutrypia su žemėm ar išsišaipo. :D
Niekam neturėtų būti malonu, jei tie komentarai chamiški. Bet kalbu apie tam tikrą orumą. Na, pasakei savo mintį. Kažkas žiauriai išsityčiojo. Vadinasi, nepatikai jam. Bet tai nereiškia, kad reikia pradėti šauktis policijos, vaiduoti auką arba užsidegti keršto ugnimi. Pergalvok, ar viską jau taip gerai pasakei. Jei ir tada jautiesi teisus - toliau šnekėk savo. Arba tylėk, jei nenori rizikuoti.
Bet blogiausia, kad dauguma net mandagų nepritarimą priima kaip baisų įžeidimą. Gerai, Mini, pasakei:
daugeliui yra sunkoka tai priimti, kaip didesnę realybę, nei kaip buvo įsivaizduota prieš išeinant į viešąją erdvę,
t.y., pasaulis daug didesnis nei pajėgi įsivaizduoti, leisk ir kitiems jį parodyti, negyvenk vien savo schemose.
Zmogiska (greiciausiai) reaguoti i nepalankius ivertinimus. Tik reikia brandesnes asmenybes (is krikuojancios ir ta kritika vartojancios pusiu) kad kritika butu priimama sveikai. As prisimenu, kaip buvo pirmas kartas kai paskelbiau savo nuotraukas tokiam fotografijos tinklalapyje www.photosig.com, kuriame zmones kritikuoja kitu darbus. Buvo tam tikras sokas, suzinojus, kad man atrodancios neblogos nuotraukos kitiems issaukia nuoboduli ir jie mato tik technines problemas. Taciau palaipsniui priimant kritika ir keiciantis paciam, pajutau, kad is tiesu tobulejau ir akiratis atsivere. Taip pat yra ir su tekstais bloguose, nes cia lyg ir islieji savo dusia, o kazkas sukritikuoja tau jau mielas mintis - ismusa zeme is po koju.
AtsakytiPanaikintiBet kaip rasiau, gali priimti tokia kritika, kuri yra brandziai parasyta, o kritika del kritikos ar is vis tyciojimasis, kurio yra nemazai, nera kelias i tobulejima.
P.S.Kazkaip nuoroda blogai suveike, tai bandziau pataisyti.
Kiek suprantu, gal blogeris būtinai bando savo pradžią visose nuorodose įbrukti :D Bet suprantu, kad reikia imti pabaigoje esantį adresą http://www.photosig.com, ten nuėjau ir kaip tik randu tokią kritiką: "I adore this photo". Oh, kaip gera gauti tokią kritiką :)
AtsakytiPanaikintiNemanau, kad tai susieta su bloggeriu, kadangi Menulijos forume idejau komentara su nuoroda i Francesca Woodman fotografijas ir viskas gavosi. Pas Tave bandziau padaryti lygiai taip pat, bet nesigavo. Gal kokios varneles kur nors neuzdejai.
AtsakytiPanaikintiYra ten visokiu kritiku :). Seniau, kai tik tas puslapis atsidare (as ten dalyvauju nuo 2003 metu) buvo zmones labiau pasisvente kitiems padet nei dabar. Bet vis tiek tas puslapis unikalus tuo, kad dazniau nei kitur (kur as bandziau) isgirsi kritiska poziuri. Daugelis kitu apsiriboja tokiom kritikom kaip Tavo surastoji.