Barth, John. KELIO PABAIGA, žr. ką sako Fomina, ką sako CASTOR&POLLUX.
Khaled Hosseini. BĖGANTIS PASKUI AITVARĄ.
Plunksna Hosseiniui - tokia žinutė,
dar apie jį paplepėta forume idant, tiesa, jis nebeveikia. Na, ten tokia persona Vilnis stebėjosi: "Bet kažkoks Khaledas Hosseini? Ir dar įdomiausia, kad Jotema dar pernai sugebėjo ir jo knygą "Bėgantis paskui aitvarą" lietuviškai išleisti." Čia todėl, kad Guardian rašė apie bestselerių autorius.
Jonathan Safran Foer. VISKAS NUŠVIESTA.
Mačiau filmą, visai nieko. Bet knyga juk turėtų būti geresnė... Priminė Ignieška. Pocevičius, kai bandė įsitaisyti Litmenyje, papostringavo įtartinai.
Šias kygas paėmiau iš bibliotekos, bet dabar skaitau Leklezijo "Dykumą".
skaiciau si Tavo planeli pries kelias dienas, ir tuo metu man niekas neuzkliuvo isskyrus "Dykuma", kuria Tu taip reklamuoji. Bet dabar dar perzvelgiau ir matau "Begantis paskui aitvara" tik dabar man susidare asociacija, kad tai knyga "Kite runner", galvoju, kad sunku su tais isverstais pavadinimais, as tai ta pavadinima versciau kitaip.
AtsakytiPanaikintiTaip, man atrodo, filmo pavadinimą išvertė kaip "Aitvarų laidytojas". Ar skaitei ką nors iš Hosseini, Mini?
AtsakytiPanaikintiNe neskaiciau dar, gal dar uzaugsiu iki jo. Mano dukra ziurejo filma, kai papasakojo, tai galvoju, kad kol kas visai nenoriu tokios knygos skaityti.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiSu vertimais kartais sunku būna sutikti, pritariu.
AtsakytiPanaikintiĮdėmiai perskaičiau visus pateiktus atsiliepimus apie Vilnies knygas, kurias žada skaityti.
Trumpai.
Pradėsiu nuo paskutinio - Le Clezio. Man atrodo jis turėtų gerokai gerokai įdomesnis, nei tą patį simbolį naudojęs Coelho.
Mane labiausiai suintrigavo Barth.
Iš poros Hosseini ir Foer nesirinkčiau kol kas nei vieno - laukčiau Vilnies rekomendacijos. mat Pocevičiaus vertinimas M taip kontrastuoja su ignieškos jausmingu atsiliepimu, kad dar kokį laiką nesunkiai galima palaukti.
Nepriklausau tai skaitytojų rūšiai, kurie kiekviename egzotiškame įvaizdyje atranda kažkokią dvasinę kelionę ir plačias alegorijas. Alegorijas man patinka atrasti pačiame buitiškiausiame tekste. Kol kas Leklezijo "Dykuma" mane žavi neįprastai sodriu, spalvingu paveikslu, kuriame dykuma ir jos gyventojai yra išgryninti iki smiltelės paprastumo. Su Coelho romantinėmis spekuliacijomis tai, aišku, nieko bendra neturi.
AtsakytiPanaikinti