Tylios šnipų istorijos

Pasirodo, tyliai ir grėsmingai verda tikros šnipų istorijos. Kada ir kurios iš jų taps knygomis ir filmais?

Kol kas tik tik trumpos laikraštinės žinutės:

Estijos krašto apsaugos ministeriją purto šnipų skandalas. Vos prieš mėnesį čia buvo suimtas tylus, niekuo neišsiskiriantis ministerijos tarnautojas. Šis estas buvo apkaltintas šnipinėjimu kol kas neįvardytai užsienio valstybei. Kartu su ministerijos tarnautoju buvo suimta ir jo žmona. Tiesa, šie suėmimai laikyti didelėje paslaptyje - jokių pranešimų spaudai, jokių paaiškinimų. Suimtojo valstybės tarnautojo advokatai taip pat tyli tarsi vandens į burną prisisėmę. Pranešama tik tiek, kad ramiajam estui kalėjime gali tekti tūnoti net 15 metų.
Tykusis šnipas estas gali sukelti dideles bangas visose NATO valstybėse, nes per jo rankas pereidavo itin daug slaptų karinių ir žvalgybinių dokumentų. Svarbiausia, tie dokumentai atskleidė ne tik Estijos, bet ir kitų NATO valstybių karines ir žvalgybines paslaptis.
Specialistai, susipažinę su šia šnipinėjimo byla, neoficialiai sako, kad tai gali būti didžiausias kada nors NATO sukrėtęs šnipinėjimo skandalas. Jis jau dabar lyginamas su amerikietišku Aldricho Ames skandalu, kuomet šis, prie slaptos informacijos priėjimą turėjęs amerikietis, ilgus metus šnipinėjo rusams.
Šnipinėjimo skandalui įsisiūbavus paaiškėjo nemažai intriguojančių detalių. Ramusis estų šnipas visą informaciją perdavinėjo italu apsimetinėjusiam agentui, kuris manoma kilęs iš Pietų Amerikos, bet turi Europos Sąjungos pilietybę. Specialistai tikina, kad tai, matyt, itin vertingas ir ilgai ruoštas rusų agentas. Po esto suėmimo jis paslaptingai dingo.
Estų o ir visos Europos specialiosios tarnybos dabar bando išsiaiškinti kiek ir kokios informacijos turėjo tylusis estų šnipas, bei kiek jos perdavė apsimetėliui italui.
Po šio nemalonaus įvykio, vis garsiau kalbama, kad galbūt Baltijos šalys nėra pakankamai kompetentingos saugumo ir žvalgybos srityse. Bet estai su tuo nesutinka, nes jie patys išaiškino savo šnipą, o ir specialistai pripažįsta, kad į stipresnes žvalgybos srityje valstybes užsienio šnipai taikosi tik dar labiau.

Parengta pagal „The Economist“

Radau portale alfa.lt: Tylusis estų šnipas purto NATO žvalgybas

Ši istorija turi tiek daug prasmių ir poteksčių, kad bet kokia interpretacija tik sugadintų įspūdį. Todėl pasvarstysiu kitu aspektu.

Negaliu patikėti, kad estai savo šalies apsaugos ministeriją vadina krašto apsaugos ministerija. Manau, kad jie vietoj atsargaus žodžio kraštas panaudojo drąsesnius žodžius valstybė, šalis arba nacionalinė. Gal jie pavadino Valstybės gynybos ministerija. Arba Šalies saugojimo minsterija.

Ir kodėl aš čia spėlioju, kai galiu ramiai internete pažiūrėti? Taigi, žiūriu į KAM tinklapį: nuoroda Estijos gynybos ministerija. Pavadinimas skamba paprastai tvirtai: Kaitseministeerium. Kaitse, kaip man aiškina Dictionary.com, estiškai reiškia apsaugą, gynybą. Jokių dviprasmybių.

Lietuviškosios ministerijos pavadinimas man jau seniai kelia klausimų. Kodėl krašto, o ne Lietuvos, valstybės, šalies? Juk žodis kraštas dažniau reiškia pakraštį, ribą, šoną, pabaigą, gabaliuką. Tiesa, yra ir reikšmė šalis, cituojami poetai:

Koks gražus mažytis mūsų kraštas! S.Nėr.

Mūs kraštas laimės ir tiesos skaisčiais žiedais pražydo K.Kors.

Visur graži prigimtis, bet savajame krašte jinai maloni, brangi, graudina širdį J.Bil.

Aš užaugau krašte, kur daug rūtų E.Miež.

Bet sutikite, kad ši reikšmė tinka tik meiliam prisiglaudimui, draugiškam paglostymui, o ne Valstybės įvardijimui. Ypač, kai dar buvo labai aktualios Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto sąvokos. Galvoju, gal seniau tebuvo norima įvardyti tik sienų apsaugą?