| Citata: |
Štai vienai merginai išsiunčiau gervę. Kai ji rado laišką - jos nuotaika buvo ne kokia. Žinot, būna blogų dienų kaip tyčia. Tačiau tas laiškas su gervele viduj - praskaidrino jos likusią dienos dalį, o pati gervelė įsitaisė garbingoje vietoje - ant lempos. Tokių istorijų yra daug daugiau. Ir aš kaupiu kiekvieną laišką su žodžiais pilnais šilumos, mažų džiaugsmų ir nuostabos. Tikiuosi karts nuo karto tas istorijas papasakoti ir jums ;) |
LRT šiandien nuo pat ryto džiaugiasi dviem kultūrinėmis šventėmis Lietuvoje:
- lietuviškų filmų ir jų kūrėjų pagerbimo ceremonija;
- blusų turgaus atsiradimu Vilniuje.
Pirmąjį renginį transliavo siaurovizija, todėl aišku, kad Siaurusevičius, norėdamas paaukštinti šio renginio vertę, paliepė jame dalyvauti ir žymiam kino ekspertui V. Adamkui. Tikiu, kad jo išrėžta kalba apie tai, jog kinas labai priklauso nuo medžiaginės bazės, bet dar labiau - nuo talento ir džiugu, kad šito nestinga jauniesiems lietuviško kino kūrėjams, - taps viena iš kertinių citatų lietuviško kino meno istorijoje. Neužmirškime, kad šįmetiniame renginyje taip pat dalyvavo ir legendinė rusų aktorė Ingeborga Dapkūnaitė (mačiau ją neseniai per Euroviziją pranešinėjančią Rusijos balsavimo rezultatus).
Džiugu, kad Sidabrinių ir kitokių gervių daugėja su kiekvienais metais. Šiais metais jau apdovanojami ir studentai. Manau, kad neilgai trukus už žymius nuopelnus kino meno plėtrai bus apdovanojami ir darželinukai. Šiandien per LRT laidą "Kultūros savaitė" kalbinta apdovanojimus skirsčiusios komisijos pirmininkė G. Arlickaitė į klausimą, kodėl buvo nominuoti ir apdovanoti visiškai niekam dar nerodyti filmai, ši nepasimetusi milijonieriaus Armino Lydekos tonu murkė: "Jei nebūtume jų įtraukę nnn...mmm, tai nominacijoms lieka tik vienas filmas." O apdovanoti reikia bent kelis, ar ne? Nes gervės kiekvienais metais turi kelti mūsų pasididžiavimą lietuvišku kinu, ir kuo jų daugiau, tuo geresnis bus lietuviškas kinas.
Ir kodėl tie keistuoliai Lietuvos įvaizdžio kūrėjai nepriminė, kad siekiame, jog kiekvienas lietuvis turėtų po gervę?
Blusų turgaus populiarinimo laidoje buvo klausinėjami ne tik kultūros veikėjai, blusų turgaus organizatoriai, bet ir buvo priminta blusų turgaus atsiradimo istorija, jo sklaida pasaulyje, korespondentas iš Paryžiaus V.Papievis papasakojo, kad kultūringas paryžietis neįsivaizduoja savo gyvenimo be blusų turgaus. Pakalbėjo ir atstovas iš laukinių vakarų - Amerikos, - jis norėjo būti originalesnis ir papasakojo apie garažų išpardavimus bei pasiūlė šią mielą bendravimo formą įgyvendinti Kaune. LRT žurnalistė pareiškė, kad Kaune tai jau įgyvendinta.
Ak, kažkam įdomu būtų sužinoti apie Vilniaus festivalį, Violetą Urmaną ir Poezijos pavasarį? Ne, tai nelabai aktualūs kultūriniai įvykiai. Apie juos galima ir vėliau. Kada nors.
LRT sparčiai veja Vilnį į sarkazmo aukštumas. :)
AtsakytiPanaikintiBuka, ar pajėgtumm įsivaizduoti, kad Oskarą įteikinėtų koks Bilas Klintonas ar Obama?
AtsakytiPanaikintiGal. Tačiau nepajėgčiau įsivaizduoti, kad tėra vienas filmas visoms gervėms, tfu, Oskarams.
AtsakytiPanaikintiO as nepajegciau isivaizduot nei Klintono nei Obamos, bet va Bush'a tai galeciau isivaizduot, ji galima butu skirti net viso vakaro vedanciuoju :)
AtsakytiPanaikintiAš to Gervių reginio žiūrėjau nedaug, tik karts nuo karto prisijungdamas, atsitiktinius gabaliukus. Gal todėl mano įspūdžiai yra atlaidžiai geranoriški. Arba gal todėl, kad, iš to, ką mačiau, įkyriausiai aiški išvada buvo: "na, aišku, tyčiosis iš to kiekvienas, kas tik netingės". Kadangi nenoriu būti kiekvienas, aš šį kartą būsiu geranoriškas ir sakysiu tik tai, kas patiko.
AtsakytiPanaikintiSužavėjo jau vien tai, kad tarp renginio vedėjų šį kartą nešmėžavo mažylis Lukas. Jau vien jo šypsenos nebuvimas pridavė šiam LRT renginiui netikėtai malonios elegancijos.
Apie vedėjų duetą patylėsiu (prižadėjau juk būt geranoriškas), nesvarbu, ką ir kaip jie maivėsi. Jie nebuvo Lukas, nebuvo Šapras, nebuvo Šilanskas- ar galima daugiau norėt.
Apie "muzikinius numerius" gal irgi reikia patylėt, žadėjau juk. Rėkiantis klausimas- nejaugi taip visiškai neįmanoma apsieit be pigaus vulgarumo net darant taip vadinamus "elitinius" renginius? Bet neklauskime, nes atsakymą žinom: neįmanoma. Kaimas yra kaimas. Jeigu brigadininko mylima melžėja nori scenoje parodyt papus- bus parodyta. Ir aplamai- turime tai, ką turim.
O dabar prieinu prie svarbiausios geranoriškos minties, kurią gavau iš renginio:
juk tikrai yra daug maloniau matyti, kaip jie žaidžia "oskarus", negu jei jie gamintų filmus. Tai tegu žaidžia į sveikatą, negi gaila. Juk daug pigiau tautai yra, kai pagaminamas vienas filmas metuose ir vienas Gervių renginys, negu jei būtų, pvz. (baisu pagalvot!), koks desėtkas filmų per metus ir jokių gervių. Taigi, tegu jie dalinasi tas gerves netgi kelis kartus metuose, tai vis tiek bus pigiau, nei niekam nereikalingų filmų darymas.
Ta proga dar siūlau perskaityt straipsniuką. Ta ponia irgi geranoriška, man patiko. Ypač apie Adamkų.
Apie lietuviškas divas iš „Sidabrinių gervių“O čia- skaityt n4ra ko, bet galima pažiūrėt į nuotraukas:
Pakilo „Sidabrinės gervės 2009“
Dėmesio, kas norite į akademikus- nepražiopsokite. Skubėkite nešt pareiškimus A. Mateliui.
AtsakytiPanaikinti>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>
Kuria kino akademiją
Rasa PAUKŠTYTĖ
LR korespondentė
2009-06-01
„Žmonės, kurie kuria filmus ir dalyvauja kino rinkoje, puikiausiai mato, kad situacija bloga“, – ištarė vienas Lietuvos kino akademijos kūrėjų Arūnas Matelis.
Dokumentininkas A.Matelis – vienas Kino akademijos sumanytojų. Jis džiaugėsi, kad kolegos jau klausinėja, kur galima sumokėti nario mokestį ir kaip tapti šios akademijos nariu.
Konkretūs Lietuvos kino akademijos tikslai ir nuostatos dar formuluojami. Dokumentą, patvirtinantį akademijos steigimą, pasirašė Europos kino akademijos nariai režisieriai A.Matelis ir Audrius Stonys, operatorius Ramūnas Greičius, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė.
Kad padės kurti šią akademiją, jau patvirtino televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys, režisieriai Giedrė Beinoriūtė, Kristina Buožytė, Alvydas Šlepikas, aktorius ir režisierius Remigijus Sabulis.
Dabar arba niekadaA.Matelis sakė, kad ir Europos kino akademija, ir nacionalinės įvairiose šalyse veikiančios kino akademijos yra kur kas platesnio pobūdžio organizacijos nei tos, kurios rūpinasi atskirų grupių interesais.
Vienas svarbiausių tokių akademijų veiklos tikslų – rūpintis geru kino vardu plačiąja prasme.
A.Matelis sakė, kad jeigu Lietuvos kino akademija nebus sukurta dabar, ji turbūt nebus sukurta niekada.
„Galima penkerius metus svarstyti, ar verta steigti Sidabrinės gervės apdovanojimą, jei neturi užtektinai pinigų.
Bet galima ilgai nesvarstant surengti apdovanojimų ceremoniją ir sukurti šventę“, – samprotavo režisierius.
Pasak A.Matelio, svarbiausias Kino akademijos darbas – kino gyvenimą šalyje padaryti kuo intensyvesnį. „Akademija jokiu būdu neturi tapti diskusijų klubu ir svarstyti – verta kurti kiną ar ne. Tokių klausimų mums nekyla“, – sakė A.Matelis.
Iš kėdžių neversAkademijos signataras režisierius A.Stonys tvirtino, kad Lietuvos kino akademija kuriama ne konkuruoti su kitomis organizacijomis ar daryti revoliucijų.
„Visai nenorime griauti vienų kėdžių, statyti kitų, o į jas sodinti savo žmones.
Visos organizacijos turi savo funkcijas. Bet daug kino sistemos aspektų – tarsi našlaičiai.
Vienas tokių yra kino platinimas. Gyvi ir dinamiški procesai turėtų atsirasti žmonių, siekiančių dirbti kinui, būryje“, – įsitikinęs A.Stonys.
A.Matelis ir A.Stonys Lietuvos kino akademiją įsivaizduoja kaip idėjas generuojantį branduolį, galintį pastūmėti Lietuvos kiną į platesnius vandenis.
„Nacionalinė kino akademija nėra nauja mūsų idėja. Manau, ši organizacija seks Europos ir JAV kino akademijų pavyzdžiu. Vargu ar galėsime ką nors originalaus sugalvoti ir dėl narystės akademijoje.
Kinematografininkai į akademijas kviečiami už indėlį į kino meną. Tą indėlį patvirtina apdovanojimai ir apskritai veikla.
Tad pirmiausia mūsų akademijos nariais taps Sidabrinės gervės apdovanojimą pelnę kinematografininkai. Tapti akademijos nariais turėtų būti kviečiami ir geriausių filmų prodiuseriai.
Galima siekti tapti akademijos nariu ir pačiam.
Šiuo atveju kino žmones turi rekomenduoti akademijos nariai“, – aiškino A.Stonys.
Ne prašytojai, o rėmėjaiLietuvos kino akademija nepriklausys nuo valdžios. Ji kaip tik sieks valdžiai parodyti jos klaidas ir padėti suvokti kino kultūros prasmę.
Tarkim, A.Matelis neigia ironišką požiūrį į Lietuvos kino pramonę, kaip į silpną šalies ekonomikos grandį.
Režisierius suskaičiavo, kad dėl nacionalinio kino, atvykstančių filmuoti kitų šalių kompanijų gamybos ir platinimo sistemos net blogiausiais metais sukasi per 100 milijonų litų.
„Iš tų pinigų apie 20 mln. sumokama PVM mokesčių. O nacionalinis kinas gauna viso labo kelis milijonus, iš kurių nemaža dalis irgi sugrįžta į valstybės iždą per mokesčius. Tad Lietuvos kino industrija iš tiesų remia valstybę. Mes nesame prašytojai“, – teigė A.Matelis.
Man tas straipsniukas patiko :) Ir apie divas, ir apie paviršutiniškumo kultūrą. Tokiu atveju labai dera ir kultūriniai pranešimai apie blusų turgų. Tas gėjų camp turbūt yra atėjęs iš dizainerių, tai labai ryškiai įsivaizduoju renginį, kurio nemačiau. Tik tas mažylis, man atrodo, vadinasi Deivis, o ne Lukas? Nors gal dabar ir koks Lukas atsirado, nesiginčysiu.
AtsakytiPanaikintiO su Kino akademija, kaip suprantu, dabar turėtų būti kaip Rusijoje: akademijos apdovanojimai vieniems filmams, Drambliai - kitiems. Tik iš kur mes imsim du filmus? Nors manau, kad dabar Kino akademija galės apdovanoti ir geriausius filmus užsienio kalba. Čia tai bus pasirinkimas :)
>>>>>>>>>>>>> tas mažylis, man atrodo, vadinasi Deivis, o ne Lukas? >>>>>>>>>>
AtsakytiPanaikintiTeisingai, atsiprašau. Nors nelabai jaučiuosi kaltas, jie patys kalti, kad tokias kvailas bolonkių kličkes renkasi.
Bet vis tiek atsiprašau gerb. Luko. Pasirodo, tikrai turėjau omeny ne jį, o gerb. Deivį. :)
http://www.vtv.lt/images/stories/lnk/deivis.jpg