2009 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis

Šiaip

Citata:
Kaltinti švietimo reformą paprasta. Sudėtingiau pamatyti pačius save. Norą viską gauti už nulį centų per minutę. Eiti ten, kur tapsi visi. Kuo garsiau trepenti, kuo aukščiau kilnoti rankutes ir kuo aršiau spiegti.


Geras Gendručio Morkūno tekstas Dantračių liūdesio metas. Kadangi dabar žiniasklaidoje jau neįmanoma rasti teksto apie mūsų problemas be politikų iškeikimo ir Kubiliaus ar Grybauskaitės pavardės pamininėjimo, tai G.Morkūno tekstai - siūlantys pažiūrėti į save, aplinkinius, - yra labai vertingi. Juk viskas nuo mūsų priklauso, juk nelakstys Grybauskaitė po mūsų namus ir nemokys mūsų vaikų, juk patys uždirbam savo pinigus ir nepaprastai trokštam juos išleisti, o kai išleidžiam, tai jaučiamės labai nelaimingi.


Bet, žinoma, kokia nauda iš tokių tekstų? Juk mes geriau žinom, kad viską darom gerai, tik kiti labai mus skriaudžia.







9 komentarai:

  1. Nuėjau, perskaičiau Gendručio M. tekstą. Patiko, nors ir niekuo neįtikino. Yra truputį sudėtingiau, negu jo literatūriniam rašinėlyje.

    KAdangi patiko, įkišau nosį į ten nurodytą adresą selonija.lt
    Norėjau užsiprenumeruoti iš ten rubriką "Nuomonės", mačiau įdomių straipsnelių. Deja, "Selonija" leidžia prenumeruotis tik rubrikas "Naujienos" ir "Komentarai". Abi man neįdomios.
    Įdomiai atrodo žinutė skyrelyje "Palėpė" pavadinimu "Avelė Burė susilaukė penkių ėriukų".

    AtsakytiPanaikinti
  2. Geras, tekstukas, man irgi patiko. Kai stojau i universiteta (tiesa, tuo metu jis institutu vadinosi) buvo dvi grupes po 25 studentus. Po pirmojo kurso liko tik viena grupe. Bet taip beveik visi ir baigem. Ne visi dirba pagal specialybe, bet yra tokiu. Metais po musu i musu specialybe prieme atrodo tik 7 studentus (o gal tik 7 baige). Vienzo, tendencija nenauja ir ne vien Lietuvoj.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jei Lietuvoje vaikučių svajonė yra tapti verslo administratoriais (ar vadybininkais), tai Amerikoje turbūt labiausiai norima tapti The Psychoanalyst? :)
    Minėtame Gendručio Morkūno tekste užkabinta daug įvairių dalykėlių. Pavyzdžiui ta pastaba, kad konkurse dalyvavo devyni teisės mokslus baigę jaunuoliai, nepajėgiantys atsakyti į gyvenimiškus klausimus ir vienodai nemokantys angliškai. Žinokit, irgi įsitikinau, kad taip yra. Šiaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jaunuoliai dabar visi moka angliškai. Taip ir yra: visi moka laisvai susišnekėti. Bet, pasirodo, tie laisvai šnekantys angliškai jaunuoliai nemoka nei rašyti, nei skaityti sudėtingesnių tekstų. Visa jų rašliava būna tokia internetinių pokalbių lygio, ir rašo jie tokiu stiliumi: "just wat u hav to do is to cloz de file n den restart ur pc". Žinoma, taip ir yra: jie išmoko angliškai iš interneto, jei anksčiau dar buvo šioks toks chat'as, tai dabar išvis tik trumpos replikos, o bendravimas vyksta žodžiu. Knygų skaitymu, aišku, užsiima gal kokie kvanktelėję, tokie teisės ir verslo nestudijuos :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Riomerio universitete teisininkai netgi neturi filosofijos paskaitų. Apie tokį daiktą, kaip teisės filosofija, reiškia, ir apie pačius bendriausius teisėje glūdinčius principus neturi nė menkiausio supratimo. Užtat ir turime tokius įstatymus.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Buv. policijos mokyklą vadinti universitetu man liežuvis neapsiverčia, bet manau, kad Vilniaus universitete jei ir yra filosofijos paskaitos teisininkams, tai jie vis tiek į jas nekreipia dėmesio :)
    Turime tokius įstatymus, nes teisininkai, atrodo, nori būti populiaresni už populiariausios seniausios profesijos atstoves, o ar yra dėstytojų, kurie juos išmokintų nors padorumo, nežinau.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Retorinis klausimas: kur dingo dėstytojai, kurie vertina principingai? Ar aukštojo mokslo versle tokių nebeliko?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Kodėl mažai gerų dėstytojų? Įvairios priežastys, jos buvo minimos aiškinant švietimo reformos būtinumą. Kiek prisimenu, svarbiausia priežastis ta, kad Lietuvoje kiekvienas beveik technikumas pasivadino universitetu ir skelbiasi berengiantys tokias specialybes, kokių specialistų patys neturi, bet labai toks biznis apsimoka, pvz. verslo administratorių specialybė. Aišku, kad dėsto neaiškūs tipai. Kitas dalykas - daug gerų dėstytojų ir negali būti iš savos terpės, juk ne genijų tauta esame, o kai turime universitetų po keletą kiekviename mieste... Ir ne paskutinė priežastis - kad tokie gudresni mokslininkai kaip pvz. Minis, buvo priversti emigruoti. O kokių nors teisininkų tai juk niekada ir neturėjome, ana sistema parengė kitokius teisininkus, tai jie dabar ir dėsto.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Vai, vai, net komplimenta gavau, dekui, Vilnie.
    Amerikoj, kaip ir Lietuvoj, dauguma nori mokintis MBA (master of business administration) laipsniui. Nors cia dar labai zmones nori buti gydytojais, teisininkais ir kino zvaigzdemis :). Psychoanalyst'o darbas nezinau ar labai populiarus, bet kiek zinau vienos mano koleges sesuo ta darba daro ir mano kolege visa laika jai pavydi.
    Del destytoju, tai zinoma, Vilnis teisi. Jau seniau esu pasakojes, kad turejau reikalu su Vilniaus ir Kauno kolegijomis. Dalyvavau ju diplominiu darbu gynime (cia bakalauro laipsniui gauti). Galiu tik tiek pasakyt, kad tie darbai man atrode, kaip darbciuju ranku burelio pasirodymas. Tuo metu KTU diplominiu gynimai buvo zymiai aukstesnio lygio.
    Del mokslininku emigracijos. Kai buvau Lietuvoje lankiausi Chemijos institute, kuris Gostauto gatveje. Tai susitikau nemazai labai geru mokslininku. Mane ten kviete draugelis, kuris taip pat dirbo Amerikoje desimt metu ir grizo dirbt ten. Pats institutas paliko paliko labai nebloga ispudi - yra irangos, yra gabiu ir entuziastingu mokslininku, bet anot mano draugelio truputi per mazai. Daugelis vis tik dirba nuo skambucio iki skambucio. Taigi nedingo visi mokslininkai is Lietuvos ir dar net grizo (zinoma mazai). Kitas klausimas, kiek jie noretu mokyti studentus. As nenoreciau, nes kai as mokiausi, man buvo pasakyta, kad daryt ir jei nenoredavai tai galedavai palikt universiteta, tuo tarpu, kai as doktoranturoje studijavau ir studentui pasakiau, kad jis turi gintis savo darba, jis nubego pas dekana skustis, kad as per daug reikalauju. Tokiu studentu nebutu jokio noro mokinti.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Apie psichoanalitikų užsiėmimą sprendžiu iš filmų: ten vis parodo tuos veikėjus miegančius ar tvarkančius savo reikalus kol pacientas ant kušetės pasakojasi savo baimes ir manijas :)

    Tas ir yra, kad tie vadinamieji mūsų universitetai visai nenusiteikę užsiimti rimta moksline veikla. Bet nenoriu sakyti, kad jie kokia nors išimtis. Kokia visuomenė, tokie ir universitetai. Beje, kai buvau Graikijoje, tai ten sakė, bet nelabai girdamiesi, kad pas juos daugiausiai jaunimo mokosi universitetuose. Matyt panašiai kaip pas mus - be ypatingos naudos, vien dėl kokio nors, nesvarbu kokio diplomo. :)

    AtsakytiPanaikinti