Per visą dieną laukiau vertėjos ir literatūros apžvalgininkės papildymų arba paaiškinimų. Likome dviese su komentatoriumi hm pirštus lankstydami. Ir visgi ponios Rasos Drazdauskienės skubria maniera perskaitytas tekstukas tokioje nelabai rimtoje laidoje "Mes, moterys" yra įvykis, ypač kai nebegirdėti Baranovos maloniu balseliu skaitomų ese "Kultūros savaitėje" ir Balse nebepasirodo S.Parulskio teniso apžvalgos.
O jei apie viską iš eilės, tai prisipažinsiu, kad savaitgaliais retkarčiais paklausau Lietuvos radijo laidų, tame tarpe ir feministinių įžvalgų arba moteriškų paistalų sekmadieninėje rubrikoje, kurioje moterys kalba apie moteris. Dar toje laidoje būna kūrybinė valandėlė, kai kokia prasilavinusi moteriškė paskaito savo ese arba komentarą. Šį kartą skaitė Rasa Drazdauskienė, tekstas pavadintas "Septyni siužetai". Priminusi, kad visos istorijos sudarytos tik iš kelių siužetų, vis pasikartojančių įvairiomis formomis, apžvalgininkė ėmėsi apibūdinti tuos siužetus.
Priminsiu, kad Troy yra pristatęs Borgeso keturis siužetus, cituoju:
Iš knygos Tigrų auksas; beje 1984metų leidimas. Vienas pirmųjų borchesų sovietų žemėse. Vos nepasiverkiau dabar atsivertęs - koks gražus dovanojimo įrašas frontispise:"Mano įkurtuvių proga -Trojui. Audrius.
"Keturi ciklai":
1. Įtvirtintas miestas, kurį puola ir gina didvyriai.Troja.
2. Sugrįžimas.Odisėjas.
3. Ieškojimas.Jasonas ir Graalis. Šių laikų ieškojimas- Achavas ir Kafka.
4. Dievo savižudybė. Kristus.
Rasa Drazdauskienė nusprendė išskirti septynis siužetus, cituoju:
Pirmas siužetas – tai pabaisos įveikimas; [...]
Antras siužetas – vadinamoji Pelenės istorija [...]
Trečias siužetas – kelionė ir sugrįžimas; [...]
Ketvirtas ir penktas siužetai tiesiog vadinami tragedija ir komedija. [...]
Paskutinis, septintasis siužetas – atgimimas, kurio esmė ta, kad herojus dėl kokių nors įvykių ar susiklosčiusių aplinkybių tampa visai kitu žmogumi. [...]
žr. Rasa Drazdauskienė – Septyni siužetai
Ir nieko aš čia nepraleidau, čia tiesiog ponia Rasa taip skaičiuoja: koks šeštasis siužetas - galim patys sugalvoti.
Va tipiškos moterys - iki septynių nesuskaičiuoja ir taiso Chorchę Luisą....ir dar tuo giriasi...
AtsakytiPanaikintiKažkokia Giedrė pareiškė, kad Rasa atsiprašo už praleistą siužetą, bet tas šeštasis dar tikrai bus.
AtsakytiPanaikintiKur, kada, kaip? Tipiškos moterys skaičiuoti net ir labai moka. Bet dar labiau moka intriguoti ir kalbėti užuominomis. Tai ir pripažinkime moteriškių privalumu :)
Skaitydama vieną laikraštuką radau šaltinį, iš kurio tokį nelabai kokybišką vertimą padarė ponia Drazdauskienė kurpdama temą apie septynis siužetus. Septynių siužetų autorystė priklauso ponui Christopher Booker, kurio knygos atpasakojimą radau internete čia:
AtsakytiPanaikintihttp://onlyagame.typepad.com/only_a_game/2005/10/the_seven_basic.html
1. R. Drazdauskienė yra vertėja. Nenuostabu, kad, gal versdama, o gal tiesiog skaitydama kažkokį nelabai kam žinomą Christopher Booker, panorėjo pasidalinti ten užtikta išmintimi.
AtsakytiPanaikinti2. Tavo žiauri nežmogiška atmintis. Ponia Rasa apie tai kalbėjo pernai spalio mėnesį. Ir Tu dabar staiga, praėjus beveik metams, užkliūni už citatų, jas atpažįsti ir netgi prisimeni, kada ir kur jas kažkas citavo. Siaubas. Imu įtarinėti, kad esi ne moteriškė, o ESM. (Specialiai vartoju ne kompiuteris, o senovišką "ESM". Labiau saspensiškai skamba.
3. O ar tikrai tada ponia Rasa pabrėžė, kad tuos septynis punktus pati sugalvojo? Jei ir nepaminėjo, kur juos skaičiusi, tai gal tik todėl, kad nelabai kam žinomas tas ponas Booker. O gal ir pati neprisiminė, kur ir kada ji tai perskaitė.
4. Žmogus, versdamas ir skaitydamas išmintingas knygas, nejučia persisunkia jose rasta išmintimi ir jau pats įsivaizduoja, kad ta išmintis yra jo paties išmąstyta. Diduma mūsų kiekvieno smegeninėje turimos išminties yra arba gauta iš kitų žmonių (pradedant nuo mamos vaikystėje), arba perskaityta. Paties išmąstyta- būna, pasitaiko trupinėlių, bet LABAI retai ir labai mažai. Netgi tie, kuriuos vadiname išminčiais ir filosofais, labai nedaug NUOSAVOS išminties deimančiukų sukuria. Daugiausiai tik pergromuluoja, sintetina, vysto tą-patį-per-tą-patį.
>>>>>>>>>
Ne į temą, bet ta proga Tau dovanoju nuorodą, jei dar neskaitei: Filosofą kalbino Marijus Širvinskas.
L. Donskis pratinasi būti politikas
1. Man rodos, kad vertėjai kaip tik visada sąžiningai nurodo teksto autorių, neprisimenu, kad koks vertėjas savo pavarde būtų paskelbęs kokį "Karą ir taiką"...
AtsakytiPanaikinti2. Sutinku, kad mano atmintis nelabai tinka informacijos antplūdžio amžiuje, kai daugelis jau kitą dieną užmiršta perskaitytą knygą ar pamatytą filmą. Aš irgi užmirštu, bet tik tai, kas manęs nesudomina. Tuo skiriuosi nuo ESM :) Jei įdomu, tai prisimenu, bent miglotai. Todėl, pavyzdžiui, man pasidarė labai nuobodu dirsčioti į Troy blogą, kur jis vis kartoja savo senus tekstus menamiems naujiems skaitytojams.
3. Ponia Rasa kaip ir patyrę mūsų žiniasklaidininkai tik duoda suprasti, kad ji taip sugalvojo, bet niekur tiesiogiai taip neteigė. Todėl Booker'is iš jos nieko neprisiteis :)
4. Jokios sintezės R.Drazdauskienės tekste nematau, tik bandymą papunkčiui išvardinti Booker'io sugalvojimą, kaip tai padarė mano nurodytas blogeris Chris, kuris bent jau pasvarstė taip: "This book has received a lot of negative reviews, largely because Booker bases his entire treatise on Jungian psychology without noticing that the world at large no longer holds Jung in very high esteem. [...] However, once you accept that this is where Booker is writing from, his ideas are reasonable and potentially useful."
Taigi, jei ponia Rasa bent jau būtų užsiminusi apie Jungą... Deja, ji net nesugebėjo išversti siužeto "The quest", kurį matyt reiktų pavadinti "Ieškojimu", nes tai tikrai vienas iš svarbiausių siužetų, paminėtų būtent Borcheso ir perpasakoto Troy, nenuslėpusio tikrojo autoriaus.
Matyt, Lietuvoje tai įprasta: kadaise "Lietuvos ryte" radau neva vienos ponios parašytą (pavardę prisimenu, bet tiek to) straipsnį apie devadases (Indijos šventyklų šokėjas-prostitutes), kuris iš tikrųjų buvo žodis žodin išverstas iš žurnalo, mano tuo metu dar prenumeruojamo - "Azija i Afrika segodnia".
AtsakytiPanaikintiO ponia Rasa dabar yra taip išsikerojusi ir taip apsukriai susikūrusi žvaigždžių žvaigždės įvaizdį (net nebūdama anglistė - regis, baigė žurnalistiką, ir jos vertimai, deja, leave much to be desired), kad tokio landumo ir įžūlumo bobos reikia paieškoti.
Šiaip man R.Drazdauskienė kaip vertėja nekliudė, o kaip tik džiaugiausi jos atrastu Alexander McCall Smith. Knygų mugėse mačiau, kad ji artima kultūros ministerijos valdininkams. Tačiau kai pagauni žmogų tokioje teksto vagystėje, tai pradedi įtariai žiūrėti į jo kiekvieną žodį.
AtsakytiPanaikintiSuprantu, kad žiniasklaidoje jau dauguma taip elgiasi, na bet dėl to ir nemėgstu žurnalistų, kurie nenurodo nė vieno šaltinio, viską pateikia kaip savo mintis. O juk taip nėra, viskas kiaurai persipynę, todėl natūralu, jei kažką perrašo ar laisvai atpasakoja, bet padorus žmogus būtinai paminėtų, kur jis tai skaitė ar matė, dar būtinai pridėtų ir savų minčių.
Šiek tiek praskleisiu vertimo virtuvę: yra beviltiškų vertėjų ir beviltiškų redaktorių. Dažniausiai gerų vertėjų darbus gauna redaguoti beviltiškos redaktorės, o prastus vertimus gauna (ir iš esmės perrašo) geros redaktorės. Žodžiu, ko iš tikrųjų vertas vertėjas, gali pasakyti tik gera redaktorė, gavusi vertimą.
AtsakytiPanaikintiBeje, Rasa Drazdauskienė iš tikrųjų baigė žurnalistiką (šiandien pasitikslinau) ir nėra beviltiška vertėja, tiesiog vidutinė.
A, panašus miglotas įtarimas jau man buvo kilęs. Tiksliau toks: kai vertėjas geras, tai redaktorius atsipalaiduoja ir patinginiauja.
AtsakytiPanaikinti