Todėl, kad šeštadienį grįžtant 26-tu autobusu namo iš daržo (o tai reiškia, kad buvau įprastai daržininkiškai apšiurusi ir maniau turinti teisę taip atrodyti - vargšė užguita žemės darbininkė), Kalvarijų turgaus sustojime įlipo dvi damos. Kad jos buvo labai ir labai pagyvenusios, - pamačiau tik vėliau, kai išvydau jų rankas. O taip pažiūrėjus atrodė kaip žydinčios keturiasdešimtmetės: saikingai pasidažiusios, gražiai sušukavusios įvairių medaus atspalvių plaukus, maloniais švytinčiais veidais. Vežėsi krepšelius su pirktais pomidorais, agurkais, dar kažkokiomis daržovėmis... O jau apsirengusios buvo sukrečiančiai - gal reiktų tą stilių pavadinti "piknikų" stiliumi, - plazdenančios bliuzelės, stilingas sijonas vienai ir kelnės iki blauzdų kitai, o jau batukų grakštumas...
Kodėl taip uždususi žaviuosiu? Todėl, kad tokių vaizdų autobuse seniai neregėjau. Autobusais dabar važinėja tokia publika, į kurią įsižiūrėdama ilgai spėlioju, kas tose plačiose beformėse kelnėse ir bespalvėje palaidinėje slypi - vyras ar moteris? Iš veido, figūros, laikysenos irgi ne ką daugiau aiškumo gaunu...
Daugiausia tokių neaiškių tipažų važiuoja dienos metu - į parduotuves, į turgus, kurgi kitur :) Rytais daugiau matyti biuro stiliaus moteriškių ar moksleivių. Vakarais - vien jaunimas, bet čia jau kitos mados, nors kartais irgi neskiriu, kur berniukas, o kur mergaitė.
Tačiau dienos metu savo vieninteliam tokiam prasmingam užsiėmimui - parduotuvėms - atsiduoda namų šeimininkės, pensininkės ir bedarbiai. O atrodo visi ir visos vienodai, skiriasi tik švaros (ar nešvaros) kvapu. Ir žiūrėdama į juos aš sau galvoju: o kur dingo tas gražutės žilaplaukės močiutės personažas - su rimtu kostiumėliu ir ruda rankine? O kur dingo putlios šeimininkės personažas - su kvarbatkiniu sijonu ir pūstarankovių bliuzele? O kur dingo oraus senučiuko personažas - su kostiumu ir megzta liemene? O atsimenat, kaip Polanskio "Oliveryje Tviste" maži benamiai valkatos oriai vilkėjo surdutus ir net cilindrus?
Kodėl žmonės taip apsileido savo aprangos atžvilgiu? Tik nesakykite, kad dėl skurdo. Manau, kad Humanoje ne vieną moteriškai romantišką skudurėlį už kelis litus būtų galima atrasti, bet romantiškus skudurėlius perka tik ponios savo naujametiniams persirengimo vakarėliams, o paprastoji publika ieško ko nors beformio ir bespalvio. Kodėl žmonės taip pradėjo neigti savo išvaizdą?
(taip žmonės išsiruošdavo kadaise į Pabradės turgų)
(taip dabar atskuba į grandiozinį Vilijampolės Turgus-Market atidarymą)
<<<< Kodėl žmonės taip apsileido savo aprangos atžvilgiu? ..... romantiškus skudurėlius perka tik ... naujametiniams persirengimo vakarėliams.... Kodėl žmonės taip pradėjo neigti savo išvaizdą? >>>>
AtsakytiPanaikintiToks "citavimas" trumpinant- su daugtaškiais- dažnai būna nesąžiningas; ištraukiami iš konteksto žodžiai sako jau nebe visai tai, ką norėjo sakytojas, o labiau- kaip nori juos perskaityt "atsakytojas".
Bet šį kartą kitoks atvejis: manau, kad šitokiu Tavo sakinių "pakonspektavimu" aš JAU beveik atsakau. Tu pati čia JAU atsakai į savo klausimus.
(Jeigu Tu aplamai norėjai klaust. Man atrodo, kad čia buvo tik retorika.)
Diduma visuomenės (ypač mieste) dabar neturi švenčių. Visos dienos jiems šventė, visos šventės- kasdienybė.
Turbūt, atsimeni iš vaikystės terminą "velykinis pyragas". Maždaug žinai, ką jis reikšdavo. Jis būdavo prieinamas VIENĄ kartą per metus, buvo šventiškas.
Sekmadieniais kaimiečiai važiuodavo į miestelį bažnyčion ir turgun. Jiems tai buvo ypatinga diena. Diena be purvo, be sunkaus niūraus darbo. Visiškas aplinkos pakeitimas: šventiniai drabužiai, apavas, šventinės manieros ("fasonas"). Ruošimasis šventei (važiavimui į bažnyčią, ėjimui į svečius, į teatrą)- visas tas batų blizginimas, drabužių "prosijimas"- buvo gal net PATI SVARBIAUSIA šventės dalis. Nes be ilgų sudėtingų pasiruošimų (vienus varginančių, kitiems- malonių)- kaipgi pajusi paskui, kad ŠTAI, šventė PAGALIAU!
(Kodėl buvo madingi plisuoti sijonai- todėl, kad gražu? Nė velnio. Todėl, kad juos buvo itin daug darbo lygint. Drabužis demonstravo, kaip žmogus kruopščiai pasiruošė šventei. Arba kaip kruoščiai jį paruošė jo tarnai)
Banko klerkui, kuris kasdien privalo būti įsipakavęs į kostiumą, užsismaugęs šlipsu- šventė, turbūt, atrodo kartais šeštadienį įlįst į džinsus, ką nors patogaus-padėvėto. Ir į operą jam maloniau eit su džinsais, nes taip jis supranta (jaučia) atsipalaidavimą, poilsį.
Bet, jegu esi statybininkas, ar suvirintojas, ar valstietis- visą ilgą darbo savaitę buvęs purvinas, bjauriuose apdaruose- argi neaišku, kad tokiam žmogui laisvalaikiu atsiranda noras IŠEIT, ATRODYT, pasijust ŠVARIU, turtingu...
Kita kalba būtų- kiek jiems tai pavyksta, kaip tai atrodo. Bet tai jau kita kalba, ne apie "išvaizdos neigimą"...
Keliu hipotezę, kad turi įtakos dabartinių laikų architektūra. Stiklas ir betonas neįkvepia puoštis, parodyti kiek darbo ir kruopštumo reikėjo sukurti demonstruojamam apdarui. Commodity...
AtsakytiPanaikinti