Toks knygos viršelis man labiau patinka nei lietuviškasis. Nors knygą išleido mano gerbiama leidykla "Kronta" - knygų mugėje matydama penkiolikmetę mergaičiukę primenančią leidyklos direktorę Jolantą Rimšienę galvojau sau "iš kur mergaitei tiek drąsos?". Mat "Kronta" pradėjusi nuo užtikrinto biznio - vadovėlių leidimo, dabar vis dažniau imasi leisti nekonjunktūrinius leidinius. Paminėsiu, kad tai jie išvertė ir išleido kroatų, bosnių autorius, o šviežiausia naujiena - Gedos verstas Koranas, mačiau, Akademknygoje užima topinę pirmą vietą.
Taigi, skaitau nyderlandų autorės Tessos De Loo romaną "Dvynės". Kadangi pastarosiomis dienomis vis tenka paskaityti teiginius ir neiginius dėl sovietmečio poveikio žmonėms, tai perskaitytasis knygos tekstas labai pradėjo rezonuoti su Nerijos Putinaitės ar Dainiaus Pūro mintimis. Mat knygoje pasirinkus dvynių schemą išvedžiojama, kaip galėtų vienus ir tuos pačius žmones paveikti skirtingos aplinkos. Šešiametės dvynukės iš Kelno buvo išskirtos po tėvų mirties: vieną pasiėmė auginti senelis ir dėdė vokiškame kaime, kitą elegantiška močiutė išvežė ir perdavė Nyderlanduose sukūrusiam šeimą tėvo pusbroliui. Visa tai įvyko prieš septyniasdešimt metų ir visus tuos metus vaikystėje buvusios neatskiriamos, viena kitos puselėmis besijautusios mergaitės augo, brendo ir seno skirtingose šalyse. Viena jaunystę praleido tarnaudama šeimininkams įgyjančių galią nacių šalyje, o kita - galėjo lavinti savo muzikinę klausą ir balsą laisvų kairiųjų pažiūrų dėdės olandiškoje šeimoje. Ir nors abi dvynės sugeba kritiškai vertinti savo aplinką ir analizuoti priežastis bei pasekmes, tačiau vis tiek jų pažiūros pasidarė nesuderinamos. Kiekviena iš jų matė tai, ko kita nepajėgi net suprasti. Kiekviena iš jų jau turi savo ideologiją, kurią įdiegė ne kokia nors propaganda, o karti patirtis.
Tekste daug ginčų, galima sakyti - net diskusijų, ir man vis norėjosi žymėtis knygų puslapius ir perrašinėti citatas. Kol neatradau tokią pastraipą, pasakojančią, kaip po eilinio pasikeitimo nuomonėmis apie Hitlerį ir kiek dėl to kalti vokiečiai, viena iš seserų - Ana - mąsto sau:
Atrodo, kad jos įsitraukė į demonstratyvų karą. Jos svaidėsi tūkstantį kartų girdėtais, nuvalkiotais argumentais, iš pirmo žvilgsnio susijusiais su jų tarpusavio santykių esme, nors iš tikrųjų - su didesniais, aplink jas pačias egzistuojančiais dalykais. Dalykais, išslysdavusiais iš regėjimo lauko, kai tik norėdavai į juos įdėmiau įsižiūrėti.
Tikrai, kaip sunku įsižiūrėti į tuos didesnius, plačiau apimančius dalykus. Daugelis pasitenkina užsikabinę už kokios smulkmenos, pavarto ją ir triumfuoja: štai matot, įrodžiau, kad anas neteisus, aš geriau svarstau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą