Pabaiga

Kai dar anais laikais turėdavau popierines užrašų knygeles, tai pasiekus paskutinį puslapį apimdavo šioks toks graudulys. Visgi pripranti per laiką prie knygelės dydžio, formos, spalvos. Ir neišmesdavau, o padėdavau į stalčių, nes juk lieka joje tiek geros informacijos: receptai, knygų sąrašėliai, net kelionių įspūdžiai. Ir prarastų draugų adresai...

Nebelabai paskui man tų pripildytų knygelių prisireikdavo, bet visgi :)

Tai tiek. Galima tai pavadinti ir blogerio bankrotu - firma užsidaro, pretenzijų nebepriima.

Citata:

...pamažu tolstu nuo savo prigimties, taip pat nuo žmonių - mano augančio amžiaus procesas- .... ..

P.S. Beje, komentarams čia vietos jau nebėra, knygutė prisipildė... :)

O aš džiaugiuosi, kad Fanta atsižvelgė į mano pageidavimą ir atidarė pas save skyrelį norintiems pasisakyti “ne į temą”… Štai šito man ir užteks. Juk iš kur kilo ta mano krizė? Kai pamačiau po eilinio Troy pakvailiojimo mano gerbiamo žmogaus atžvilgiu, kad labai jau man atsibodo tie paaugliški išpuoliai. Ir dar atbėgę tokie pat pliurpos pritarinėja... Man atgrasus per didelis susireikšminimas (kuriuo, beje, serga ne tik paaugliai), tačiau tenka pripažinti, jog pati irgi tokį stilių palaikiau. Todėl aplamai praėjo noras kalbėti (skelbti). Grįžtu prie vienadienių pastebėjimų, be pranešimo statuso. Komentaras yra komentaras, jis ne toks svarbus, daugelis komentarų ir neskaito. Taip visiems bus geriau.

Skaityti toliau...

Kryptis: siaurėti toliau

A.Siaurusevičius paskelbė savo artimiausias siaurėjimo gaires:

Citata:

„Iškyla visa apimtimi klausimas apie kanalų uždarymą, jei nepavyks rasti sprendimo būdų, nes taupyti žmogiškaisiais šaltiniais jau nėra resursų“, - LRT Tarybai pranešė A. Siaurusevičius. Jis pripažino, kad kalbama apie LTV2 ir radijo kanalų „Klasika” bei “Opus3” uždarymą.

Iš LRT gali tekti uždaryti LTV2, „Klasiką“ ir „Opus3“

Jei atvirai, tai nebelabai jau pergyvenu dėl LTV2 kanalo uždarymo, nes Siaurusevičius jį ir taip pavertė popsiniu LTV programos priedu: nuolat kartojami visokie šlagerių ir popso koncertai. Tą sėkmingai rodo ir toliau žada rodyti pagrindinis LTV kanalas:

Citata:

Ketvirtadieniais po „Panoramos“ prie ekranų vėl kvies auksinių šlagerių laida „Mūsų dienos kaip šventė“. Penktadieniais įprastu laiku – liaudiškos muzikos vakaronės „Duokim garo“ su Loreta Sungailiene ir Stanislovu Kavaliausku. Dar viena sezono naujiena – „Sveikinimų koncerto sugrįžimas“ į Lietuvos televiziją. Jį ves aktorė Gražina Baikštytė.

Valio! O kokios puikios moteriškos laidos: "Bėdų turgus" su Edita Mildažyte, "Nacionalinė paieškų tarnyba" su Palmira Galkontaite, "Teisė žinoti" su Rita Miliūte, "Žurnalisto tyrimas" su Rūta Sinkevičiene, "Lietuva gali" su Rasa Krasauskaite, "Durys atsidaro" su Lolita Sutkaitiene, "Ryto suktinis" su Zita Kelmickaite, "Stilius" su Violeta Baubliene, "Paskutinis klausimas" su Jolanta Butkevičiene. Šioje moteriškoje kompanijoje ypač svariai atrodys ponų A.Čekuolio ir V.Savukyno vedamos laidos. O dar LRT pažada rodyti "visame pasaulyje pripažinimą pelniusius klasikinius ir naujus filmus". Duodami tokie klasikos ir viso pasaulio pripažinimą pelniusių filmų pavyzdžiai: „Ponas ir ponia Smitai“, „Sachara“, „Taksi 4“, „Viesulas“, „Atgal į ateitį“, „Ateivis“, „Kvepalai“, „Pakilęs iš pelenų“, „Avarija“, „Babelis“, „Venecijos pirklys“ ir kiti.

Puiku, tokia pasiūla mus labai tenkina. Žinoma, išsitekti su 30 milijonų biudžetu darant tokias puikias laidas neįmanoma. Kaip sakė vienas komentatorius:

Citata:

Tai dėl sunkios padėties priimi dirbti Butkevičienę? Tikiesi kad ši skandalistė pakels reitingus?Geriau dar kartą pernakvok skydinėj, tikrai bus garantuoti reitingai.

Skaityti toliau...

Kultūrinė homeopatija

Nors Troy patarė neskaityti sov.laikraščių, bet tie laikraščiai dauginasi įvairiomis formomis ir įvairiose vietose taip, kad sunku neįlipti į kokią išmatą. Šiandien pvz. netyčia įlipau į lryto vėmalus. Ten tokia žymi žurnalistė ir dar žymesnė moteriško bestselerio autorė Urbonaitė dalinosi savo įspūdžiais apie Baltijos kelio 20-čio minėjimą. Pagalvojau, kad bus normalus analitinis ar bent kritinis straipsnis, nes man skirtingas per šį minėjimą girdėtų kalbų lygis ir tonas sukėlė norą pasvarstyti, ar gerai, kai visuomenės veikėjas, neturintis savyje gilių intelektualinių įžvalgų vis tiek eina rėžti kalbos, visai panašios į sovietmečio partijos suvažiavimų dvasią: ura, molodcy, my lučše vsech. Tačiau ponia Urbonaitė tik papasakojo, kaip ji mirė iš laimės sėdėdama šalia J.Marcinkevičiaus, ir išaiškino, kodėl J.Marcinkevičius neplojo V.Landsbergiui...

Tačiau šiandien radau atgaivą, kur galima pasimokyti gyventi švariai, be teršalų - tai tada gal ir mintys nebus tokios apnuodytos.

Indrė Kleinaitė atidarė tinklapį Gyva, kuriame siūlau lankytis visiems, kas ieško atgaivos.

Citata:

Jei šioje žemėje kažkas pasikeis, tai permainos prasidės nuo mažų kasdienio gyvenimo būdo pokyčių. Atsakingas vartojimas yra viena iš aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo mozaikos dalių. Vartoti mažiau, vartoti kitaip, nevartoti. Kai kas sako, kad svarbiau yra būti, nei turėti.

Štai ten ir sužinosite apie kultūrinę homeopatiją.



Skaityti toliau...

Mantros

Visada galima pasiguosti tuo, kad kiekvienu atveju galima sau susirasti raminančią mantrą. Pavyzdžiui, mano mėgiamoji yra ši:

Citata:

I love my job, I love the pay! I love it more and more each day. I love my boss, she is the best! I love her boss and all the rest. I love my office and its location, I hate to have to go on vacation. I love my furniture, drab and gray, And piles of paper that grow each day!

Tips for your Bosses





Skaityti toliau...

Pavyzdžiai apie nesmerkiamą žurnalistų etiką

Minis Mėnulijoje padarė išvadą, kad jau reikia pradėti cenzūruotis. Aš pasidalinau nuomone, kad žurnalistai moka nesilaikyti etikos normų ir išlikti nebausti. Kilo noras dar nurodyti pavyzdį, kai žurnalistai laisvai sau leidžia ne tik keikti ir tyčiotis - mat iš viešo asmens tyčiotis galima, t.y. iš politiko, o iš kitų negalima, - bet ir vogti (žinome, žinome iš "Auksinės varpos" patirties, kad didieji negali sau leisti minėti nuorodas į mažus).

Štai nesenas Ryto Staselio pasamprotavimas: Žiniasklaidos grimasos - 2. Istorija nebūdinga tik tuo, kad šiuo atveju žurnalistai vagia iš kitų žurnalistų. Paprastai su saviškiais jie būna atsargesni, daug patogiau vogti iš nepriklausančių žurnalistų cechui asmenų.

Ir dar man patiko komentaras jau kita tema, bet vis tik pakankamai gerai iliustruojanti žurnalistų etiką. Žinoma, žurnalistai sakys, kad jie tik vykdo savininkų nurodymus. Taigi gaujų eiliniai irgi tik vykdo savo gaujos vado nurodymus, patys vadeivos krauju rankų nesitepa.

Citata:

Tai va ir turime tai, ką turime: kokį pasaulį norime matyti - tokį va ir matome, ir tokiame gyvename, ir tas ratas užburtas sukasi toliau. Čia neaprašomos sėkmės istorijos. Čia mes linkime vienas kitam sėkmės, bet sėkmę taip ir suprantame: gera valdiška tarnyba arba gerai apmokamas darbas bent jau ne savo versle (“ir kad ponas būtų geras, arba viršininkas durnas, bet nepiktybiškas“). “Čto by nie rabotaj - lyš by nie rabotatj“. Ir jei man reiktų agituoti už savarankišką verslą šiems apklausų žmonėms, tai aš taip staigiai gerų pavyzdžių po ranka nerasčiau. Ne staigiai - irgi sunkiai.

Skaityti toliau...

Nusistebėjimas-2

Dar, pasirodo, yra ir profesionalų žurnalistų: uagadugu rašo tema ARTŪRAS RAČAS Į LRT: DAR VIENA AKIVARO AUKA? Gera analizė ir tinkami palinkėjimai norintiems gerinti LRT veiklą.

Citata:

Iki šiol LRT taryba buvo panaši į LRT administracijos kišeninę. Ir kol Tarybos ataskaitas Seimui ruoš tūlas virsav, tol jos primins gudrius propagandos rinkinukus, o ne rimtus dokumentus.

Atitolusiems nuo LRT realybės paaiškinu, kad virsav yra tas vargšelis V.Savukynas, kurį taip kolegiškai apgynė žurnalistų etikos komisija nuo tiesmukiškų V.Vasiliausko žodžių (išvadino invalidu ar internato auklėtiniu, nesvarbu, mintis aiški, supratome apie ką jis).

Skaityti toliau...

Nusistebėjimas

Gal kas nors gali paaiškinti, kodėl dėkojama žmonėms, kurie skirsto svetimus pinigus?

Citata:

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka nuo rugsėjo 1 d. vėl kviečia Jus apsilankyti ir šeštadieniais. Bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai dėkoja Vilniaus apskrities viršininkui Jonui Vasiliauskui bei viršininko administracijos darbuotojams už galimybę grįžti prie įprasto bibliotekos darbo laiko.

O gal blogai supratau, gal ponas J.Vasiliauskas ir jo administracijos darbuotojai paskyrė nuo savo algų po 10 procentų, kad bibliotekininkės galėtų gauti atlyginimą už darbą šeštadieniais?

Skaityti toliau...

Skaitytojai piktinasi rašytojais

O gal tai tik bandymas užmegzti diskusiją? Nes lyg ir priekaištaujama retkarčiais (ir aš pati pritarinėjau), kad mūsų rašytojai nelabai nori kalbėti apie šiandieną, apie bendresnius reikalus, o ne vien apie savo rašytojiškas-kūrybiškas-buitiškas bėdas. Bet pastaruoju metu galiu išvardinti vis daugiau rašytojų, kurie lepteli savo nuomonę apie politiką ir politikus, pašneka apie visuomeninius-bendruomeninius reikalus (valdovų rūmų tema yra išskirtinė, ji susilaukė ir vis dar susilaukia įvairaus dėmesio). Tačiau vietoj pagyrimo pasigirsta pasmerkimai. Štai skaitau šiandien žymaus visuomenės veikėjo, politiko ir profesoriaus V. Landsbergio straipsnelį Bernardinuose: Vytautas Landsbergis. Savižudybės sindromas. Pasirodo, blogi laikraščiai yra "Šiaurės Atėnai", "Atgimimas", "Veidas", net „Lietuvos žinios“. Hm, tas žodelytis "net" mane nustebino. Pavyzdžiui šiandien lyginu Alfoje paskelbtus du straipsnelius: Rusijos žiniasklaida stengiasi Lietuvą įvelti į prekybos karą (BNS žinutė) ir Negirdomis nuleista grėsminga žinia ("Lietuvos žinių" straipsnis apie tai, kad ponas Kubilius sau ramiai išėjo atostogauti, nors kažkoks Rusijos muitininkas jau buvo pasirašęs nurodymą savo muitinėms papildomai tikrinti lietuvius, nes jų tarpe daug apgavikų). Aišku tos dvi žinutės man sugretintos pradėjo kelti abejones, ar tikrai ponas Lubys nepardavė savo spaudos Rusijos žiniasklaidai pagal jo minėtus gautus pasiūlymus, nes šis straipsnelis kursto sukelti karą ne blogiau nei Rusijos žiniasklaida. :)

Bet palikim žurnalistus dirbti jų nenormalų darbą, o sugrįžkim prie rašytojų, kurie irgi parašo laikraščiuose. Taigi Giedrė Kazlauskaitė už savo nuomonės pareiškimą apie V.Kudirkos paminklą sulaukė rūstaus pasmerkimo iš minėtojo pono V. Landsbergio, o S.Parulskis už savo rašliavas Lietrytyje net nebuvo vertas vardo paminėjimo, jis tebuvo pavadintas "žymiu rašytoju, kuriuo ir jaunimas norėtų sekti". Žinoma, nebuvo pamirštas M.Ivaškevičius, tiesa, irgi be pavardės paminėjimo - nevertas, - o tik įvardytas pono Landsbergio nekenčiamas romanas "Žali" ir kažkodėl jau ir "Madagaskaras" pridėtas. Už ką? Ir visa tai kompanijoje su Petkevičiaus "Durnių laivu"...


O gal V.Landsbergis tenorėjo paskatinti daugiau rašytojų rašyti aktualiomis visuomenės temomis taip parodydamas, kad nors nepritaria, bet atidžiai perskaito ir atsako su savo nuomone?

Tačiau labiau panašus į pasirengusį diskutuoti man atrodė vertėjas Antanas Gailius. Labai įdomus pokalbis, perspausdintas iš "Nemuno" tuose pačiuose Bernardinuose: Antanas Gailius: „Visi mes gyvename kultūroje”.

Citata:

Vienas draugas kažkada sakė, jog po trisdešimties metų nebeįdomu skaityti romanus. Dabar aš jį suprantu. Juk romanas, jei nekalbėsime apie ypač intelektualius, yra tiesiog gyvenimo mokykla. Jaunas žmogus iš jų semiasi patirties. O aš dabar skaitau istorines knygas, biografijas, dienoraščius ir, žinoma, poeziją. Lietuvių literatūroje, mano manymu, šiuo metu susilygino poezija ir proza. Dabar jos abi yra vidutinio lygio. Labai gerai, kad leidyklos vėl leidžia lietuvių autorius. Nepriklausomybės pradžioje buvo laikas, kai skaitėme labai daug emigrantų kūrybos, vėliau atsirado daug vertimų, o dabar domimės savais autoriais. Tiesa, mūsų literatūra niekada neprilygs didelių tautų literatūrai. Pavyzdžiui, amerikiečiai daro labai geras knygas. Aš nebijau šito žodžio, nes rašymas yra tikroji meistrystė, kuri visiškai nepaneigia įkvėpimo. Mūsų poezijoje dabar vyksta tokie patys procesai kaip ir visur kitur, nors vėl slenkame truputėlį iš paskos. Man tos naujos poezijos mados nelabai patinka, tačiau nieko bloga jose nematau.

Skaityti toliau...

Sukilkim, žmonės pavergtieji

Aptikau besiformuojantį pasipriešinimo judėjimą. Pasirodo, žurnale "Naujasis Židinys - Aidai" pradedami skelbti revoliuciniai atsišaukimai.

Citata:

Bene pirmas tekstas, kuri aš perskaičiau „Naujojo Židinio-Aidų“ žurnale, buvo Manto Adomėno „Prieš kalbininkus“ (NŽ-A, 1995, Nr. 1, p. 1–4). Tekstas politiškai labai nekorektišku pavadinimu iš karto patraukė mano dėmesį. Ir nenuvylė – turinys patiko net labiau už pavadinimą. Taip ir liko mano dėmesys su „Naujuoju Židiniu-Aidais“.

Guodos Azguridienės straipsnis iš naujausio šio žurnalo numerio perspausdintas lryto portale:
Kaip aš likau be vardo.

Visi argumentai, net sulyginimai su buhalteriais visiškai teisingi. Kaip nepritarti tokiems žodžiams:

Taigi jeigu kalba yra tautos, o žmonės, sudarantys tautą, nėra sunorminti (kad ir kaip to kai kam norėtųsi), tai ir kalba negali būti sunorminta.

Todėl labai prijaučiu šiam judėjimui, paremsiu, jei reikia, materialiai. Sukilkim prieš lietuvių kalbą uzurpavusius kalbininkus. Kalbėkim ir rašykim taip, kad būtų įdomu, o ne taisyklinga. Kurkim savus naujadarus iš anglicizmų ir slavizmų.

Ir kirčiuokime savo pavardes ir vardus kaip mums atrodo gražiau, o ne kaip kalbininkai reikalauja.

Skaityti toliau...

Šiaip

Citata:

Kaltinti švietimo reformą paprasta. Sudėtingiau pamatyti pačius save. Norą viską gauti už nulį centų per minutę. Eiti ten, kur tapsi visi. Kuo garsiau trepenti, kuo aukščiau kilnoti rankutes ir kuo aršiau spiegti.

Geras Gendručio Morkūno tekstas Dantračių liūdesio metas. Kadangi dabar žiniasklaidoje jau neįmanoma rasti teksto apie mūsų problemas be politikų iškeikimo ir Kubiliaus ar Grybauskaitės pavardės pamininėjimo, tai G.Morkūno tekstai - siūlantys pažiūrėti į save, aplinkinius, - yra labai vertingi. Juk viskas nuo mūsų priklauso, juk nelakstys Grybauskaitė po mūsų namus ir nemokys mūsų vaikų, juk patys uždirbam savo pinigus ir nepaprastai trokštam juos išleisti, o kai išleidžiam, tai jaučiamės labai nelaimingi.

Bet, žinoma, kokia nauda iš tokių tekstų? Juk mes geriau žinom, kad viską darom gerai, tik kiti labai mus skriaudžia.

Skaityti toliau...